Europos kosmoso agentūros (ESA) infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas „Hershel“ įamžino iš vienos tolimos galaktikos įspūdingai srūvančius dujų srautus. Anot astronomų, į tarpgalaktinę erdvę žarstydami neaprėpiamus kiekius materijos, tokie srautai sekina galaktiką, tad joje gali visiškai sustoti naujų žvaigždžių formavimosi procesai.

Įdomu yra tai, jog teleskopu „Hershel“ aptikti dujų srautai yra gana neįprasti: jų plitimo greitis viršija 1000 km/s, o tai – maždaug 10 tūkst. kartų greičiau nei geba judėti galingiausi Žemės uraganai. Astronomai teigia, kad tokius „kosminius vėjus“ stebi pirmą kartą.

„Per metus ši galaktika netenka materijos, kuri savo mase prilygsta maždaug 1,2 tūkst. mūsiškių saulių, – apie energetines tokio reiškinio sąnaudas pasakoja daktaras Ekhardas Šturmas (Eckhard Sturm) iš Vokietijos Makso Planko instituto. – Jei materiją į tarpgalaktinę erdvę tokiu pat intensyvumu bus žarstoma ir toliau, naujoms žvaigždėms formuotis reikalingų „statybinių medžiagų“ atsargų galaktikoje užteks tik nuo 1 iki 100 mln. metų. Tai reiškia, jog galaktika pasmerkta lėtam blėsimui, kurį retkarčiais lydės supernovų žybsniai.“

Anot mokslininkų, galimas panašaus pobūdžio kosminių uraganų šaltinis – jaunų žvaigždžių regimojo spektro ir radioaktyvi spinduliuotė. Kita galima priežastis – senoms žvaigždėms sprogstant susidarančios smūginės bangos. Dar vienas gana tikėtinas dujų srautų kilmės paaiškinimas – juos sukuria aplink supermasyvią juodąją bedugnę besisukančios materijos spinduliuotė.