Mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra mažiausiai 100 mlrd. planetų, o galbūt ir dar daugiau, teigiama naujame tyrime.

„Tai stulbinantis skaičius. Iš esmės kiekvienai žvaigždei tenka po planetą“, – teigė tyrimo autorius Jonathanas Swiftas iš Kalifornijos technologijų instituto („Caltech“) Pasadenoje.

J. Swiftas su kolegomis tokius skaičius pateikė ištyrinėję penkių planetų sistemą Kepler-32, esančią už maždaug 915 šviesmečių nuo Žemės. Šiuos penkis pasaulius atrado NASA „Kepler“ kosminis teleskopas, fiksuojantis mažyčius žvaigždžių ryškio sumažėjimus, kuriuos sukelia priešais žvaigždę praskriejančios egzoplanetos, rašo SPACE.com.

Kepler-32 planetos skrieja aplink M nykštukę, žvaigždę, kuri mažesnė ir vėsesnė nei mūsų Saulė. M nykštukės yra labiausiai paplitusios žvaigždės Paukščių Take, sudarančios maždaug 75 proc. iš 100 mlrd. galaktikos žvaigždžių, teigia tyrėjai.

Penkios Kepler-32 planetos savo dydžiu panašios į Žemę ir skrieja gana arti savo motininės žvaigždės, taigi jos charakteringos kitoms planetoms, kurias „Kepler“ pastebėjo aplink kitas M nykštukes. Taigi Kepler-32 sistema turėtų reprezentuoti daugybę kitų galaktikos planetų, pažymi mokslininkai.

„Paprastai nebandau dalykų vadinti „Rozetės akmenimis“, tačiau tai Rozetės akmeniui artimiausias dalykas iš visų, kuriuos teko kada nors matyti. Tai tarsi kalbos, kurią bandome suprasti, iššifravimas – planetų formavimosi kalbos“, – teigė tyrimo bendraautorius Johnas Johnsonas iš „Caltech“.

„Kepler“ planetines sistemas gali aptikti tik tuomet, jei jos į teleskopą nukreiptos kampu. Kitaip prietaisas nepastebės žvaigždę užtemdančių planetų tranzitų. Taigi tyrėjai apskaičiavo tikimybes, kad M nykštukės sistema Paukščių Take bus orientuota būtent tokiu kampu, tuomet pridėjo tokių sistemų, kurias „Kepler“ galėjo aptikti, skaičių ir gavo apytikrį 100 mlrd. egzoplanetų skaičių.

Komanda įtraukė tik planetas, skriejančias arti M nykštukių. Į jų analizę neįtrauktos išorinės M nykštukių sistemų planetos ar pasauliai, skriejantys aplink kitų tipų žvaigždes. Taigi galaktikoje iš tiesų gali būti daug daugiau planetų nei rodo šie atsargūs skaičiavimai – galbūt 200 milijardų ar po du kiekvienai žvaigždei, teigė J. Swiftas.

Naujoji analizė patvirtina tris iš penkių Kepler-32 planetų (kitos dvi patvirtintos anksčiau). Kepler-32 pasaulių skersmuo yra nuo 0,8 iki 2,7 kartų didesnis nei Žemės, visi jie skrieja per 160 mln. kilometrų nuo savo žvaigždės. Palyginimui, Žemę nuo Saulės skiriantis atstumas vidutiniškai siekia 150 mln. kilometrų.

Kadangi Kelper-32 žvaigždė yra mažesnė ir ne tokia ryški kaip mūsų Saulė, penkios planetos greičiausiai nėra tokios karščio nualintos, kaip gali atrodyti įvertinus atstumą. Iš tiesų tolimiausia sistemos planeta, atrodo, patenka į gyvybei tinkamą zoną – atstumo ribą, kur gali egzistuoti skystas vanduo.

Nauja analizė taip pat leidžia manyti, kad Kepler-32 planetos iš pradžių susiformavo toliau nuo žvaigždės, o tuomet bėgant laikui prie jos priartėjo.

Tą rodo keletas faktų. Pavyzdžiui, tyrėjai apskaičiavo, kad penki Kepler-32 pasauliai susidarė iš medžiagos, kurios masė prilygsta trijų Jupiterių masei. Tačiau modeliai rodo, kad tiek dujų ir dulkių negalima sutalpinti į mažą sritį, kurią apriboja dabartinės planetų orbitos, teigia tyrėjai.

Naujasis tyrimas skelbiamas leidinyje „The Astrophysical Journal“.