Pasak australo profesoriaus Ray Norriso, plačiai paplitę ir išsamios žinios apie žvaigždes vienų aborigenų buvo perduodamos kitiems iš kartų į kartą, o jų istorija, atsiskleidžianti dainoje ir pasakojimuose, siekia dešimtis tūkstantmečių atgal, praneša naujienų agentūra AFP.

„Žinome, kad yra daugybė pasakojimų apie dangų – dainų, legendų mitų“, – teigė Australijos mokslo agentūros astronomas R. Norrisas.

„Mums parūpo, kiek toli atgal visa tai siekia. Paaiškėjo, kad žmonės taip pat naudojo dangų navigacijai, laikui sekti, metų laikams žymėti, taigi, praktiniams tikslams“, – sakė jis.

„Žmonės buvo klajokliai, taigi kai pasirodydavo Sietyno žvaigždynas, jie persikeldavo ten, kur buvo riešutų ir uogų. Dar vienas ženklas – laikas keliauti prie upių žvejoti ir t.t.“, – kalbėjo astronomas.

Aborigenų kultūrą ir istoriją pagal baltųjų kolonistų pasakojimus tyrusio R. Norriso teigimu, tyrimas taip pat pateikė daugiau žinių apie astronominę mintį.

„Akivaizdu, kad koks nors mąstytojas praeityje sėdėjo krūmuose, stebėjo užtemimą ir bandė suprasti, kaip viskas vyksta“, – pateikdamas pavyzdį sakė jis.

„Tos mintys vėliau užkoduojamos dainose ir ceremonijose. Pavyzdžiui, kalbant apie Mėnulio užtemimą, egzistuoja pasakojimas, kad moteris Saulė ir vyras Mėnulis mylisi, o jiems tai darant, vieno kūnas uždengia kito“, – teigė astronomas.

R. Norrisas dabar ieško įrodymų, padėsiančių datuoti aborigenų astronomiją, pavyzdžiui, uoloje išraižytų užuominų apie nukritusį meteoritą ar kometą.

Tačiau jis įsitikinęs, kad aborigenai į dangų ėmė žvalgytis anksčiau nei europiečiai, įskaitant ir su astronomija siejamą Stounhendžą Didžiojoje Britanijoje, kuris, kaip manoma, pastatytas 3,1 tūkst. metų prieš Kristų, maždaug tuo pat metu, kaip ir Didžioji Gizos piramidė.

„Mes nustatėme, kad šios astronominės žinios egzistavo, tačiau nežinau, kiek toli jos siekia. Jei jos siekia 10–20 tūkst. metų atgal, vadinasi, aborigenai buvo pirmieji pasaulio astronomai“, – teigė mokslininkas.