Japonų dizaino studija „Takram“ gavo užsakymą sukurti butelį vandeniui, kurį žmonės galėtų naudoti ateityje, ištikus hipotetinei aplinkos katastrofai. Mėgindami įsivaizduoti, kaip atrodytų kylančio jūros lygio ir atominių negandų nuniokotas pasaulis, „Takram“ inžinieriai nutarė, jog butelio idėja ne tokia aktuali ir vietoj jos pasiūlė ištisą naują implantuojamą organų sistemą, kuri leistų organizmui prarasti kuo mažiau vandens.

Kibernetinę sistemą išradėjai pavadino „Hydrolemic System“ („Hidroleminė sistema“). Ji ne tik optimizuoja organizmo skysčių šalinimo procesus, bet ir renka drėgmę iš oro, ką netobuli mūsų kūnai kol kas ne itin tesugeba. Ir, žinoma – organizme cirkuliuojančio vandens išsaugojimas. Tokiu būdu, kibernetinę sistemą implantavusiam asmeniui per dieną pakaks išgerti vos 0,1 stiklinės vandens (32 ml). 

Į šnerves įvesti kateteriai rinks drėgmę iš iškvepiamo oro. Vandens pasišalinimui iš organizmo kelias bus užkertamas taip pat ir virškinimo bei šalinimo sistemose. Specialus antkaklis neleis kūnui perkaisti ir prakaituoti – perteklinė šiluma bus išsyk absorbuojama ir paverčiama elektros energija. „Malonumą“ prakaituoti tiesiog teks pamiršti. 

Vandenį organizme tausojančią kibersistemą „Hydrolemic System“ sudaro Rubedo kapsulės, nosies ertmių implantai, arterinės-veninės šilumos transformatoriai, šilumą absorbuojantis antkaklis, šlapimo koncentratorius ir šalinimo produktų dehidratorius. 

Rubedo kapsulės – kieto lukšto piliulės su skystu turiniu viduje. Tai ir yra vandens organizme papildymo šaltinis. Kad organizmas gautų reikiamą 32 ml vandens dozę, pakaks praryti penkias tokias piliules su vandens lašeliais jų viduje.