Maisto gaminimas daro žmogų išskirtiniu nuo kitų gyvūnų, - įsitikinusi lietuvė mokslininkė Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen, Kembridžo universitete nagrinėjanti maisto globalizacijos procesus priešistoriniame laikotarpyje. Projekto „FOGLIP” bendradarbė rado laiko atsakyti į GRYNAS.lt klausimus, ką valgė mūsų protėviai ir koks buvo pasaulinis maisto kelias.

- Dirbate projekte „FOGLIP“. Kokia jo esmė?

Projekto „FOGLIP” („Food globalization in Prehistory, „Maisto globalizacija priešistorėje“) esmė yra tirti žmonių tarpusavio kontaktų pradžią priešistorėje, prieš-Kolumbinius maisto produktų mainus Eurazijos žemyne - Šilko kelio pradžią.

Šis projektas tiria, kokiais kultūriniais augalais bei prijaukintais gyvūnais buvo keičiamasi priešistorėje, kada išplito kultūriniai augalai ir gyvūnai iš teritorijų, kuriose jie buvo prijaukinti ir kokiais keliais jie pasiekė naujas teritorijas. Taip pat tiriame, kokį poveikį šie “egzotiški” augalai ir gyvūnai turėjo vietiniams gyventojams, jų gyvenimo būdui, bei kulinariniams ypatumams.

- Kodėl ėmėtės tokio projekto?

Savo disertacijoje tyrinėjau žemdirbystės pradžią Rytų Ukrainoje bei kultūrinių augalų kilmę šioje teritorijoje. Vėliau pradėjau kiek daugiau domėtis Rytais, centrine Azija bei Vakarų Kinija. Visuomet domino ši teritorija, jos žmonių kultūra bei praeitis, todėl labai džiaugiuosi turėdama galimybe čia dirbti.

- Kokių rezultatų tikitės pasiekti įgyvendinusi projektą?

Tikimės, kad atlikus tyrimus pavyks nustatyti žmonių migracijos kelius per centrinę Azija, kada pradėjo maišytis kultūriniai augalai ir kaip tai pakeitė mūsų pačių gyvenimą. Taip pat vienas iš tikslų yra atkurti senąsias žemdirbystes tradicijas, kurios buvo pakeistos atvežtiniais kultūriniais augalais.

Galiu pateikti Kiniją kaip pavyzdį: jos teritorijoje dideli žemės plotai yra nualinti ir nusausinti nuo kukurūzų laukų, kurie masiškai čia pradėti auginti tik XIX amžiuje. Vietinių kultūrinių augalų grikių arba sorų auginimas per tūkstančius metų nepadarė tiek žalos gamtai, kaip kukurūzai per šimtą su viršum metu.

- Kokiais metodais yra tyrinėjami augalų ir gyvūnų keliai?

Neturint rašytinių šaltinių, kultūriniai augalų bei gyvūnų išplitimo po pasaulį keliai bei laikas yra tyrinėjami įvairiausiais moksliniais metodais. Grupė specialistų iš Kembridžo universiteto atlieka genetinius, zooarcheologinius, mikro bei makro botaninius, stabiliųjų izotopu tyrimus. Šie tyrimai padeda identifikuoti augalus ir gyvūnus iš archeologinių objektų, nustatyti jų kilmę, bei žmonių mitybos ypatumus. Archeologinių augalų ir gyvūnų liekanų amžius yra nustatomas radioaktyviosios anglies metodais. Įdomu būtų sužinoti produktų, kuriuos vartojame kasdienybėje dabar kilmę.

Žinome, kad XV amžiuje, atradus “Naująjį Pasaulį” per europiečius į Ameriką atkeliavo cukrašvendrės, bananai, kava, kviečiai, miežiai, įvairūs naminiai gyvūnai: galvijai, arkliai. Be to, ir visa krūva mirtinų ligų.

O iš Amerikos į Europą atkeliavo bulvės, moliūgai, kukurūzai, pipirai, kakava, vanilė, tabakas ir didelė įvairovė kitų augalų, pakeitusių mūsų gyvenimą. Tačiau kultūrinių augalų ir gyvūnų kaita su Azijos šalimis įvyko žymiai anksčiau nei su Amerika.

Garsusis Šilko Kelias paskatino kultūrinių augalų ir gyvūnų mainus Eurazijos žemyne, Viskas prasidėjo dar gilioje priešistorėje. Pavyzdžiui, kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, žirniai buvo sukultūrinti Artimuosiuose rytuose prieš 10 tūkst. metų ir pasiekė pietų Europą prieš maždaug 8 tūks. metų. O pirmosios soros, grikiai, ryžiai, persikai, slyvos, obuoliai, kanapės atkeliavo pas mus iš dabartinės Kinijos bei centrines Azijos teritorijos, seniausi iš jų mus pasiekė jau prieš maždaug 6 tūkst. metų.