Per metus į Lietuvos sąvartynus patenka apie 1,1 mln. tonų komunalinių atliekų. Iki 70 proc. jų gali būti perdirbtos, nors yra išmetamos į bendrus konteinerius. Dažnam kyla klausimas, kodėl apskritai verta rūšiuoti atliekas? Visgi nauda yra neabejotina – sumažėja išlaidos atliekų išvežimui, tausojami gamtos ištekliai, mažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis.

Gaminami kasdieniniai produktai

Atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas yra naudingas ne tik kiekvienam gyventojui ekonomiškai, bet ir visai mūsų planetai. Išties, beveik visos atliekos gali būti dar kartą panaudotos. Dažniausiai rūšiuojamas stiklas, metalas, popierius, plastikas, drabužiai, elektronikos prietaisai, baterijos ir daug kitų nebereikalingų daiktų. Biologiškai skaidžios atliekos kaip maisto produktai, sodo, daržo atliekos dar gali būti naudingos jas kompostuojant ir vėliau naudojant kaip trąšą.

Iš perdirbtų atliekų yra gaminami produktai, kuriuos vartojame kasdien. „Stiklo butelis po perdirbimo dažniausiai vėl tampa stiklo buteliu. Iš perdirbto kartono gaminamos naujos pakuotės, dėžės. Laikraščiai, žurnalai, kitos popieriaus atliekos dažnai tampa higieniniu popieriumi. Vis populiaresnis tampa iš perdirbtos žaliavos pagamintas biuro popierius, sąsiuviniai, užrašų knygelės. Iš plastiko gaunamos granulės, kurios naudojamos kaip žaliava patiems įvairiausiems gaminiams – nuo tušinuko iki PVC vamzdžių“, – pasakojo UAB „Ecoservice“ marketingo vadybininkė Inga Kovalionok.

Atliekos išvežamos nemokamai

Rūšiuojantys atliekas ne tik saugo gamtą – jie laimi taupydami pinigus. Visų pirma, surūšiuotų atliekų surinkimas ir išvežimas yra nemokamas, todėl sumažinus atliekų kiekį komunalinių atliekų konteineryje, mokėti reikės mažiau. Be to, vertingesnes atliekas, tokias kaip butelius ar metalą galima ir parduoti. Produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, naudoti taip pat apsimoka – tokie produktai yra pigesni nei pagaminti iš „šviežios“ žaliavos.

Rūšiuojant galima žymiai sumažinti atliekų kiekį, kuris nugula sąvartynuose. Čia patenka didelė dalis biologiškai neskaidomų medžiagų. Gali praeiti tūkstantis metų, kol jos suirs. Pavyzdžiui, popierius gamtoje nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, stiklas – net iki 900 metų. Plastikas skaidosi nuo 80 iki 500 metų, tačiau net ir po to užteršia dirvą ir vandenis. Ilgainiui sąvartynai prisipildys ir atliekas teks versti vis kitose vietose, šiukšlių kalnai vis labiau artės prie miestų.

Saugomi gamtos ištekliai

Visi žino, kad, panaudojus popierių antrą kartą, yra saugomi medžiai. Taigi, rūšiuojant ir perdirbant atliekas, yra saugoma gamta. Ne tik popierius, tačiau ir daugelis kitų medžiagų – stiklas, plastikas, metalas yra gaminami iš pastoviai senkančių žemės resursų. Plastikui pagaminti naudojama nafta, stiklui – kvarcinis smėlis, metalai dažniausiai išgaunami iš uolienų.

Kitas rūšiavimo privalumas – antrinis žaliavų panaudojimas padeda taupyti energiją ir mažina atmosferos taršą. Pavyzdžiui, skardines gaminant iš perdirbtos žaliavos sutaupoma 95 proc. energijos, kuri būtų sunaudota išgaunant gryną aliuminį. Naujos žaliavos gamybos procese išsiskiria didelis kiekis anglies dioksido, kuris patenka į aplinką ir teršia atmosferą.