dirbtiniams Žemės palydovams. Intensyvus spinduliavimas gali sugadinti net pačias sudėtingiausias kosmines technologijas. Be to, viršutinių atmosferos sluoksnių šilimas ir plėtimasis saulės aktyvumo piko metu padidina trintį, sulėtindama palydovus ir versdama juos kristi.

Tuo pačiu metu saulės blyksniai, kaip teigia NASA, turi puikų pašalinį efektą: jie padės žmonijai atsikratyti vis labiau didėjančios problemos – kosminių šiukšlių.

Saulės aktyvumo maksimumas per dabartinį 11 metų ciklą laukiamas 2013 metais. Ateinančiuos energijos augimas „sujaudins“ išorinius Žemės atmosferos sluoksnius ir privers planetos apvalkalą plėstis. Viso to pasėkoje kai kurios dujos pakyla ir pristabdo kosmines šiukšles, kurios ima leistis žemyn, patenka į dar tankesnius atmosferos sluoksnius, jų greitis dabar labiau sumažėja, kol galų gale nesudega visiškai arba bent jau didžiąja dalimi.

Beje, NASA pabrėžia, jog 2011 m. užregistruotų kosminių šiukšlių skaičius orbitoje sumažėjo – ir visa tai didėjančio saulės aktyvumo dėka. Pavyzdžiui, nuo to laiko, kai kinai 2007 metų sausio mėnesį susprogdino savo palydovą „Fengyun-1C“, tik 6% iš 3218 jo katalogizuotų fragmentų pasiekė atmosferą, ir tik pusė iš jų – 2011 metais.

Bėda viena: pagalba iš saulės pusės gana trumpalaikė. Kaip teigia ekspertai, po 2013 metų reikėtų įvesti kokias nors tarptautines taisykles, jog daugiau niekas negalėtų užsiiminėti sprogdinimais tiesiai orbitoje.