Lietuvos mokslo premijų komisija ketvirtadienį nusprendė skirti šešias 2012 metų mokslo premijas.

Jas už darbų ciklus gaus Zigmantas Kiaupa, Rita Žukauskienė, Vytautas Balevičius ir Valdas Šablinskas, Romas Baronas ir Feliksas Ivanauskas, Daumantas Matulis, Pranas Viškelis ir Živilė Lukšienė, praneša komisija.

Istorikas Z.Kiaupa ir psichologė R.Žukauskienė premijomis įvertinti humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Z.Kiaupa apdovanojamas už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai (1998-2011)“, o R.Žukauskienė - už ciklą „Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai (1997-2011)“.

Pasak Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkės Giedrės Mickūnaitės, profesoriaus Z.Kiaupos darbai turi didelę reikšmę Lietuvos švietimo sistemai.

„Z.Kiaupos studijos, viena vertus, padėjo suformuoti, naujai permąstyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės koncepciją, atsiriboti nuo tos romantinės didžiųjų kunigaikščių Lietuvos“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Mickūnaitė.

Tuo metu R.Žukauskienės tyrimai, sekcijos pirmininkės teigimu, leidžia nustatyti rizikos faktorius ir prielaidas kurti Lietuvos jaunimo gerovę.

„Jos darbai tiesiogiai siejasi su mūsų vaikais ir jaunimu, leidžia (…) nustatyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius emocinių sutrikimų rizikos faktorius ir rasti būdus jų prevencijai“ , - kalbėjo ji.

Dar dvi premijos skirtos fizinių mokslų srityje. V.Balevičius ir V.Šablinskas įvertinti už darbų ciklą „Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997-2011)“, o R.Baronas ir F.Ivanauskas – už ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997-2011)“.

„V.Balevičiaus ir V.Šalbinsko darbas yra toks grynai fundamentinis darbas. Jis gali būti panaudotas prognozuoti organinių medžiagų, ypač nano struktūrų, savybes. Grynas pritaikymas būtų biojutikliai. Kitas darbas, kuris gavo premiją, - grynai matematinis, susietas su matematiniu metodu, panaudojimu aprašant struktūrų savybes“, - apie du pastaruosius ciklus kalbėjo Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos pirmininkas Algimantas Undzėnas.

Likusios dvi premijos skirtos biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. D.Matuliui apdovanojimas atiteks už darbų ciklą “Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)”, o P.Viškeliui ir Ž.Lukšienei – už ciklą “Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)”.

A.Undzėno teigimu, jauno mokslininko D.Matulio tyrimai pasitarnaus kovai su vėžiu: „Šitas darbas turi didelį tęstinumą medicinoje, biomedicinoje“.

Tuo metu P.Viškelis ir Ž.Lukšienė įvertinti už tai, kad sukūrė specialų šviesa paremtą metodą, kuris apsaugo vaisius ir daržoves nuo išorinio poveikio, pavyzdžiui, parazitų.

2012 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui buvo pateikta 18 darbų. Iš jų daugiausia - aštuoni - humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, penki - fizinių mokslų srities, po du - biomedicinos ir technologijos mokslų, vienas - žemės ūkio srities.

Premijų komisijos pirmininkas Valdemaras Razumas sako, jog premijoms gauti siūloma vis mažiau darbų. Komisija svarsto, kad tai gali lemti pernelyg ilgas laikotarpis, kai premijų laureatai negali vėl pretenduoti į šiuos apdovanojimus. Norima jį sutrumpinti.

„Šiek tiek liūdina tai, kad (…) darbų skaičius šiek tiek mažėja. Ir, matyt, priežastis ta, kad Lietuvos mokslo premijų nuostatuose yra nustatyta, kad premijos laureatai gali kitą kartą pretenduoti į premiją tik po 15 metų“, - kalbėjo V.Razumas.

„Siūlysime Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai kažkaip sutrumpinti šį terminą, nes, mūsų manymu, jis yra nerealus“, - sakė A.Undzėnas.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių arba 101,4 tūkst. litų.

Vyriausybės nutarimu Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos.