Tai paslaptis, neleidžianti kosmologams užmigti naktimis: neatsitiktinio galaktikų išsidėstymo atradimas visatos struktūroje.

Švieži „asimetrijos ašies“ įrodymai kartu su daug daugiau spiralinių galaktikų, besisukančių viena kryptimi, kėsinasi sugriauti mūsų supratimą apie kosmosą.

Pirma tokios ašies užuomina pasirodė pernai, ištyrus apie 15 000 spiralinių galaktikų, kurios sukasi į vieną ar kitą pusę.

Nauji įrodymai atėjo iš daugiau, nei 10 kartų platesnio tyrimo, siekiančio daug giliau į kosmosą. Tai yra kito mokslininko, naudojančio kitą techniką darbas.

Nors su tyrimu nesusiję kosmologai linkę manyti, kad galiausiai asimetrija pasirodys esanti statistinis svyravimas ar matavimo technikos artefaktas, naujoji analizė patikimumą padidino.

„Nežadu atsisakyti požiūrio, kad visata neturi galaktikų sukimosi krypties asimetrijos, bet seksiu šias naujienas,“ sako Jamesas Peeblesas iš Princetono universiteto, fizikinės kosmologijos pionierius. „Gera pažvelgti už nusistovėjusių idėjų ribų.“

Tokios visatos ašies egzistavimas prieštarauja dabartiniam požiūriui į kosmosą, pagal kurį materija ir energija visur yra pasiskirsčiusi tolygiai, ir visata atrodo daugmaž vienodai visomis kryptimis.

Šis požiūris kilo trečiajame XX a. dešimtmetyje ir jį remia beveik tolydus tolimų, radijo bangų diapazone spinduliuojančių galaktikų išsidėstymas – vienintelių, kurių spinduliavimas geba mus pasiekti iš visatos tolių – ir kosminio mikrobangų fono (KMF) – po Didžiojo Sprogimo likusios radiacijos – tolydumas.

Užuominos, kad kažkas gali būti ne taip, kilo pernai. Michaelas Longo'as iš Mičigano universiteto Ann Arbore ištyrė 15 158 spiralines galaktikas iš „Sloan Digital Sky Survey“ (SDSS), skenuojančio šiaurės pusrutulio dangų „Apache Point“ observatorijos „Sunspote“ teleskopu (Naujoji Meksika), duomenų bazės.

Daugumoje krypčių Longo'o tyrime kairinės ir dešininės spiralinės galaktikos buvo pasiskirsčiusios po lygiai. Bet pažvelgęs maždaug 25 laipsnių kampu nuo krypties į Paukščių Tako Šiaurės polių – kosminio atskaitos taško tiesiai virš mūsų Galaktikos centro – atrado daugiau kairinių spiralių, nei dešininių.

Jis dirbo rankiniu būdu, padedamas studentų, tikrinusių galaktikų vaizdus kompiuterio ekrane ir klasifikavusių jų sukimosi kryptį. Toliausia galaktika buvo maždaug už 1,2 mlrd. šviesmečių.

Dabar Lioras Shamiras iš Lawrence'o technologijų universiteto Southfielde, Mičigane, šį procesą automatizavo ir pažvelgė giliau į kosmosą. Jo programinė įranga suklasifikavo beveik 250 000 spiralinių galaktikų, esančių už 3,4 mlrd. šviesmečių, kurias tyrė SDSS ir projektas „Galaxy Zoo“, sukimosi kryptis.

Ši technika parodo šviesos intensyvumo kitimą, einant tolyn nuo galaktikos centro, kurio charakteringas didėjimas ir mažėjimas atskleidžia galaktikos spiralių sukimosi kryptį.

Kaip ir Longo'as, Shamiras tam tikra kryptimi rado daugiau kairinių spiralių, nei dešininių. Tačiau šį kartą asimetrijos ašis rodė apie 60 laipsnių į kitą pusę nuo Paukščių tako Šiaurės poliaus. Nors kryptis skiria 85 laipsniai, abiejų ašių neužtikrintumas toks didelis, kad tai gali būti tos pašios ašies aspektai.

Būsimi galaktikų tyrimai, tokie, kaip planuojami su "Large Synoptic Survey Telescope" Čilėje, apžvelgsiančiame 10 milijardų galaktikų ar panašiai, turėtų išspręsti šį klausimą.

„Jis pateiks itin didelę ryškių, aukštos kokybės galaktikų vaizdų imtį,“ sako Shamiras. „Ši imtis pateiks vienareikšmį atsakymą į šį klausimą.“