Nuo pat Vilniaus kolegijos įkūrimo jos akademinė bendruomenė renkasi studijų kokybės tobulinimo kelią, remdamasi gerąja šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų patirtimi. Pasukusi nauja studijų kokybės tobulinimo kryptimi, Kolegija pabrėžia jos naudą savo studentui.

Suprasdama, jog studentams, jų tėvams bei darbdaviams aktuali studijų kokybė neatsiejama nuo vidinės studijų vadybos kokybės sistemos, šių metų liepos 12 d. Vilniaus kolegija pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“. 

Kalbiname projekto vadovą, Kokybės valdymo skyriaus vedėją Stasį Bučį:

Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindiniai tikslai – apibrėžti bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, kaupti duomenis apie darbo kokybę, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti Kolegijos konkurencingumą. Tačiau kokia nauda pagrindiniam Kolegijos paslaugų vartotojui – studentui?

Pirmiausią naudą pajaus Kolegijos studentas. Mokslo, studijų, verslo bei visuomenės raida veikia aukštąsias mokyklas, kurios nuolat jaučia poreikį tobulinti studijų programas. Jų tobulinimas stipriai susijęs su studentų, absolventų, dėstytojų ir suinteresuotų darbo rinkos dalyvių grįžtamuoju ryšiu. Projektu numatoma parengti „Vidinės studijų kokybės vadybos modelį“, kuris padės efektyvinti studijų procesą, vykdyti vertingas ir skubias apklausas, o jų rezultatus operatyviai taikyti kasdieniame Vilniaus kolegijos darbe.

Kita vertus, studijų programa negali egzistuoti studijų rinkoje be jos kokybės vertinimo ir akreditavimo. O šiuos du procesus įtakoja studijų programų vadybos sistema. Ji rūpinasi, kad visi su studijų programa susiję duomenys būtų periodiškai renkami ir analizuojami, o programos vidinio ir išorinio vertinimo rezultatai – veiksmingai naudojami. Tai padeda tobulinti studijų programą, įtraukiant ir darbdavius. Vilniaus kolegija tobulindama studijų aplinką realizuotų idėją – kūrybiškas studentas, atsakingai kuriantis asmeninę bei profesinę karjerą. 

Antra, kitokį pagreitį įgys Kolegijos tarptautiškumas. Per vienuolika savo gyvavimo metų Vilniaus kolegija nemažai pasiekė šioje srityje: subūrė tinklą su užsienio partneriais, dalyvauja keliose tarptautinėse organizacijose ir jų tarybose, kasmet vykdo gausybę tarptautinių projektų ir mainų su 94 užsienio aukštosiomis mokyklomis. Tarptautinių studijų organizavimas – iššūkis institucijai. Šiai veiklai reikia ne tik parengti modernias studijų programas užsienio kalba, tačiau būtina pasirūpinti akademinio personalo kompetencijomis, optimizuoti studijų infrastruktūrą bei studentų paramos sistemą.

Šiandien populiarėja jungtinių studijų forma, kai, tarkim,  studentas įgyja Vilniaus kolegijos ir kelių užsienio aukštųjų mokyklų diplomus. Tai vadinamas keliagubas diplomas. Verslo vadybos fakultetas jau pradėjo rengti tokią jungtinę studijų programą kartu su Danijos, Olandijos, Prancūzijos aukštosiomis mokyklomis. ES parama atvers galimybę kurti daugiau jungtinių studijų programų. Manau, ši naujovė pateisins lūkesčius studentų, siekiančių pajusti užsienio šalių studijų, kultūros, gyvenimo pulsą.

PROJEKTAS „VILNIAUS KOLEGIJOS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS TOBULINIMAS“  finansuojamas ES 2007–2013 metų laikotarpio struktūrininės paramos lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“  priemonę  Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02  „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“  

Savo kasdienybę Kolegija kuria vadovaudamasi vertybėmis: bendruomeniškumu, nuoseklumu, visuotinumu, profesionalumu, akademiniu pranašumu.