Pietinėje Afrikos dalyje gyvenantys auksakurmiai (angl. – „golden mole“) yra vieninteliai pasaulyje žinduoliai, gebantys greitai keisti savo kailio spalvą. Auksakurmių kailį sudaro ypatingi plaukeliai, kurie skleidžia tai žalsvą, tai melsvą atspalvį. Gyvūnijos pasaulyje spalvų keitimas nėra retenybė (tokių sugebėjimų turi daug žuvų, paukščių, vabzdžių rūšių). Tad kodėl tokių gebėjimų negalėtų turėti ir žinduoliai? Tiesa, varijuojančia kailio spalvų palete auksakurmiai savo gentainių sužavėti neturi jokios galimybės – juk jie gyvena po žeme ir yra akli.

Auksakurminiai (lot. Chrysochloridae) yra Afrikos kirstukų (Afrosoricida) žinduolių šeima, gimininga tenrekiniams. Auksakurmiai prisitaikę gyventi po žeme, todėl panašūs į kurmius. Beuodegiai, galūnės labai trumpos, priekinės – su dviem didžiuliais nagais, kuriais gyvūnas rausia žemę.

Akrono universiteto (Ohajas, JAV) mokslininkas Metju Šoukis (Matthew Shawkey) keturių rūšių auksakurmių atstovų plaukelius apžiūrinėdamas pro elektroninį mikroskopą pastebėjo, jog šių kurmių plaukelių forma yra visiškai kitokia nei buvo galima tikėtis. Užuot plonėję, auksakurmių plaukeliai į galą išplatėja ir būna nelyginant irklo formos, o tai padidina įvairaus ilgio regimojo spektro šviesos atspindėjimo plotą.

Kurių galų aklam gyvūnui gali reikėti spalvą keičiančio kailio, mokslininkai paaiškinti kol kas negali. Kiti spalvas keičiantys gyvūnai tokį gebėjimą išnaudoja maskavimosi, poravimosi tikslais. Tačiau auksakurmių atveju tokia kailio spalvos keitimo paskirtis skamba absurdiškai.

M. Šoukis yra linkęs manyti, jog auksakurmiai gali būti savotiškas „evoliucinis nesusipratimas“: netipiška kailio plaukelių struktūra palengvina auksakurmio yrimąsi smėliu. Auksakurmių gyvenamoji terpė kietina plaukelius, paverčia juos atsparesnius vandeniui, o spalvingas kailio tviskėjimas galėjo susiformuoti kaip tokio tipo kailio teikiamų pranašumų rudimentinė liekana.