Žiemomis Sachalino saloje, Rusijos tolimuosiuose rytuose, oro temperatūra dažnai nukrenta ligi speigo, siekiančio ir net viršijančio -35ºС. Dalis salos gyventojų gano šiaurinių elnių bandas. O sausio mėnesį naftininkų brigados čia pradeda gręžti ilgiausius ir giliausius pasaulyje gręžinius.

12 km po žeme, 11 km po vandeniu – tokius „urvelius“ rausia vieni geriausių naftos telkinių eksploatatvimo ekspertų pasaulyje. Septyni iš dešimties giliausių naftos gręžinių Žemėje yra būtent Sachaline. Juos nuo 2003 m. išgręžė projektą „Sachalin-1” vykdanti bendrovė „Exxon Mobil“.

Tačiau šioms naftininkų brigadoms pasiekti gylio rekordai – ne riba. Artimiausiais mėnesiais jie tikisi pasiekti naujų rekordinių gilumų.

Septynių aukštų naftos gavybos bokštas Sachaline, pavadinimu „Yastreb“ („Vanagas“), yra galingiausias įrenginys naftos gavybos pramonėje. Jame sumontuoti keturi nepaprastai galingą slėgį (52 MPa) generuojantys siurbliai, 14 tūkst. barelių talpos skystos naftos žaliavos rezervuaras ir šeši energijos generatoriai.

Nuo dažnų speigų ir žemės drebėjimų gręžinio bokšto konstrukciją saugo du pylimai. Maksimalus „Jastreb“ sukimo momentas – 123 380 niutonmetrų (kai galingo visureigio maksimalus sukimo momentas – 271 nm).

Prailginti grąžtai stumiasi tiek gilyn, tiek išorėn. Gręžinio padėties ir kampo reguliavimui gręžimo inžinieriai naudoja magnetometrus ir posvyrio matuoklius (inklinometrus). Šių matavimo prietaisų duomenys į žemės paviršių siunčiami slėgio impulsais, kur juos inžinieriai stebi ir analizuoja.

Naftos gręžimo bokšte dirba 800 žmonių, dauguma – rusai. Prieš kiekvieną naują naftos gręžimo ekspediciją, gausi bokšto personalo įgula trimačiu režimu kuria būsimojo gręžinio uolienų bei geografinės padėties vaizdinius modelius. Pasirinktą naftos telkinį jie pasiekia keliasdešimties centimetrų tikslumu.