2008 m. tyrėjai Pietų Afrikos Respublikoje rado ankstyvųjų žmonių palaikų fragmentus, kuriuos neseniai pavyko sudėti į viena. Rezultatas – vienas iš labiausiai išbaigtų žmogaus protėvių skeletų mokslo istorijoje.

Šie skeletai priskiriami naujai australopitekų rūšiai Australopithecus sediba. Ji buvo atrasta prieš penkerius metus. Australopitekai sudaro keletą Afrikoje prieš 2-4 mln. metų gyvenusių hominidų rūšių. Jos skyrėsi išvaizda: kai kurios išoriškai panašesnės į šimpanzes, kai kurios – į žmones. Naujoji Australopithecus sediba rūšis patenka į evoliucinio kontinuumo tarp šimpanzės ir modernaus žmogaus vidurį: šios rūšies individai turėjo šimpanziškas pėdas, tačiau stačiomis vaikščiojo dažniau nei kitos žmogbeždžionės.

Panašu, kad šios rūšies atstovai gyveno ir ant žemės, ir medžiuose. Kelių universitetų mokslininkai mano, kad ši rūšis gyventi medžiuose buvo prisitaikiusi labiau nei, pavyzdžiui, Australopithecus afarensis rūšis, kuriai priskirtinas garsusis (ir gerokai senesnis) Liusės (Lucy) skeletas.

Australopithecus sediba rūšis datuojama maždaug 2 mln. metų, o mokslininkams šis laikmetis yra įdomus, mat kaip tik tada australopitekai užleido savo vietą Homo rūšims.

Radimvietėje tarp kitų liekanų rasti ir jauno patino bei vyresnės patelės (galimai sūnaus ir motinos) skeletai. Tyrėjai vieną visiškai išbaigtą skeletą sudėliojo iš trijų skirtingų skeletų. Tyrimo rezultatai publikuojami ir žurnale „Science“.