Žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterių mikroprocesoriai, pasižymi tam tikra architektūra.

Mūsų galvose slypi ne neuronų kratinys, o kruopščiai gamtos sudėliotas informacijos apdorojimo tinklas. Žinoma, kaip ir kiekviena sistema, mūsų smegenys turi tam tikrų ypatumų.

Vienas svarbiausių smegenų veiklos principų yra energijos taupymas. Nepaisant to, šis organas, palyginus su likusiu žmogaus kūnu, energijos suvartoja itin daug. Kaip smegenys balansuoja tarp energijos poreikio, informacijos patikimumo, jos apdorojimo greičio ir triukšmų lygio?