Europos pietinė observatorija vasario 6 d. išplatino Atakamos dykumoje (Čilė) įrengtu teleskopu užfiksuotas naujausias kerinčias Žuvėdros ūko fotografijas ir įspūdingą vaizdo siužetą. Žuvėdros ūkas - už 3,7 tūkst. šviesmečių nuo Žemės besidriekiantis rausvais dujų ir dulkių debesimis sūkuriuojantis kosminis objektas.

Šis ūkas - viena iš atokesniųjų Paukščių Tako galaktikos atšakų. Naktiniame danguje ji nusidriekusi tarp Vienaragio ir Didžiojo Šuns žvaigždynų. Šios „žuvėdros“ sparnų plotis siekia net 100 šviesmečių. Rausvai švyti jonizuotos vandenilio dujos. ESO astronomai pažymi, kad Žuvėdros ūkas sudarytas daugiausiai iš vandenilio.

„Ūko debesyse gimsta naujos žvaigždės, kurių ultravioletinis spinduliavimas ir priverčia dujas švytėti taip ryškiai“, - teigiama ESO atstovų pranešime spaudai.

Įsivaizduojamą Žuvėdros ūko formą iš tikrųjų sudaro trys savarankiški dangaus kūnai. Oficialus ūko pavadinimas - IC 2177, tačiau šios „kosminės žuvėdros“ galvą ir sparnus sudarantys dujų debesys vadinami skirtingais pavadinimais.

„Visi trys objektai įtraukti į Šarpleso ūkų katalogą, kurį sudaro daugiau kaip 300 švytinčių dujų debesų, - pasakoja ESO atstovai. - Katalogą šeštajame dešimtmetyje sudarė amerikiečių astronomas Stiuartas Šarplesas (Stewart Sharpless). Žuvėdros ūko galva šiame kataloge vadinama “Sh 2-292„. Ji - tik nedidelė ūko dalis labai didelio debesies, kuriame vyksta intensyvūs žvaigždėdaros procesai. Jame slėpdamosi žėri karštos jaunos žvaigždės.“

Žuvėdros ūkas yra chrestomatinis pavyzdys to, ką astronomai vadina HII regionu. Tai - neaprėpiami vandenilio dujų plotai, dažniausiai aptinkami išorinėse Paukščių Tako galaktikos atšakų srityse. HII regionai byloja, kad galaktikoje tebevyksta aktyvūs žvaigždžių formavimosi ir evoliucijos procesai.

Vaizdo siužetą galite pamatyti čia.