Lietuvos notarų rūmai susirūpinę dėl šiemet įsigaliojusių įstatymo nuostatų, kurios sąstingio apimtoje nekilnojamojo turto rinkoje sukels papildomų rūpesčių ir išlaidų parduodant ar nuomojant pastatus.

Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos, be kita ko, numatančios ir reikalavimą sudarant pastatų ar jų dalių pardavimo ar nuomos sutartis turėti pastato energinio naudingumo sertifikavimo dokumentą.

Reikalavimas netaikomas kultūros paveldo statiniams, maldos namams, laikiniems pastatams, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties pastatams, poilsio paskirties pastatams ir sodo namams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, ir dar kai kuriais atvejais.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme reikalavimas išdėstytas painiai – vienos nuostatos reglamentuoja pareigą pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kitos - teisę reikalauti tokio dokumento.

Po konsultacijų su Teisingumo ministerija Lietuvos notarų rūmai rekomenduoja notarams tvirtinant pastatų ar jų dalių pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis, pirkėją ar nuomininką informuoti apie jo teisę prašyti pateikti galiojantį pastato energinio naudingumo sertifikatą ir tvirtinamoje sutartyje pažymėti, kad šalims yra išaiškintos Statybos įstatymo 43-1 straipsnio nuostatos dėl privalomo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo. Jei pirkėjas ar nuomininkas nepageidauja gauti pastato energinio naudingumo sertifikato, tai turėtų būti pažymima sutartyje, nurodant, kad pirkėjas (nuomininkas) dėl pastato kokybės pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

„Įstatyme turėtų būti aiškiai išdėstyta, jog pirkėjas ar nuomininkas turi teisę žinoti, kokia yra pastato energinė vertė, bet ne reikalavimas tokį dokumentą pateikti. Tai turi būti pirkėjo ir pardavėjo arba nuomininko ir nuomotojo susitarimo reikalas", - sakė M.Stračkaitis.

Jo teigimu, plačias galimybes interpretuoti ir pažeisti įstatymą numato jo nuostatos dėl energinio naudingumo sertifikato netaikymo ribotą trukmę naudojamiems pastatams.

M.Stračkaičio teigimu,notarams naujosios įstatymo nuostatos kelia susirūpinimą, nes kitose Europos Sąjungos šalyse nėra taisyklių, numatančių pardavėjo ar nuomotojo pareigą pateikti pastatų energinio naudingumo sertifikatą. Lietuvoje, LNR prezidento teigimu, šios prieštaringos įstatymo nuostatos atsirado neapgalvotai ir neatsakingai interpretuojant europinius normatyvus.

Anot Lietuvos notarų rūmų prezidento, įsigaliojusios nuostatos itin nepalankios sąstingio apimtai nekilnojamojo turto rinkai – norintieji parduoti ar išnuomoti pastatus bus priversti papildomai mokėti energinio naudingumo sertifikuotojams. Preliminariais duomenimis, tokios sertifikavimo paslaugos kainuos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.