Nors pavasaris dar neįsibėgėjo, žolės deginimas Lietuvoje jau prasidėjo. Šioje srityje, kaip ir kiekvienais metais, aktyviausi Vilniaus apskrities gyventojai.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus specialisto Gintauto Druktenio, vien per balandžio 13-ąją Lietuvoje atvirose teritorijose kilusių 17 gaisrų, kurių metu išdegė beveik 78,5 ha žolės, septyni kilo Vilniaus apskrityje, šių gaisrų metu išdegė 75 ha žolės.

Dar blogesnė situacija buvo užregsitruota pirmadienį, kai Vilniaus apskrities ugniagesiams gesinti degančios žolės teko vykti net 17 kartų (tą dieną visoje Lietuvoje kilo 29 tokie gaisrai), per juos išdegė daugiau nei 50 ha sausos žolės.

G.Druktenio teigimu, kol kas didelių gaisrų nebuvo, bene didžiausias užregsitruotas sekmadienio pavakarę Vilniuje, Rokantiškių gatvėje. Čia išdegė 30 ha žolės, dėl didelio vėjo pavojus grėsė ir šešiems pastatams. Juos ugniagesiams pavyko išsaugoti.

„Kol kas žolės gaisrams orai dar netinkami, nes yra drėgna, tačiau kai atšils, tada prasidės“, - dienraščiui kalbėjo ugniagesių atstovas.

Pasak G.Druktenio, pavasarinis žolės deginimas kasmet yra nemažas galvos skausmas Vilniaus apskrities ugniagesiams, kiekvienais metais čia registruojama daugiausia gaisrų atvirose teritorijose, išdegę plotai taip pat būna didžiausi.

„Priežastis to labai paprasta. Vilniaus apskrityje yra daug niekeno žemių arba žmonės jas yra nusipirkę, tačiau nedirba, bet ir neparduoda, gal laukia geresnių laikų, kai žemė pabrangs. Plotai dirvonuoja, užtenka vieno degtuko, kad gaisras įsipliekstų ir sudegtų keli hektarai. Pavyzdžiui, Žemaitijoje, kur žmonių požiūris į ūkininkavimą kitoks, žolės gaisrų būna daug mažiau“, - kalbėjo ugniagesių atstovas.