Kai premjerą Andrių Kubilių kirpyklon atvežęs kortežas sustojo Gedimino prospekte ant dviračių tako, premjero patarėjas už jį atsiprašė: daugiau tai nepasikartos! Supratau, kad tas automobilis ten daugiau nestovės ir taisyklių nepažeidinės. Supratau neteisingai. Reikėjo suprasti, kad automobilis stovės, bet taisyklių jau nepažeidinės. Nes dviračių tako prospekte neliks.

Vilniaus meras V. Navickas greitai suprato, kodėl „miršta“ pagrindinė sostinės gatvė: jeigu net ministras pirmininkas su mašina prie kirpyklos privažiuoti negali, tai ką jau kalbėti apie paprastą žmogų. Geriau vaikščios nesikirpęs, bet į Gedimino prospektą kojos nekels!

Nesugebėjusi Vilniuje įdiegti dviračių nuomos sistemos, nesugalvojusi, kaip apriboti automobilių tranzitą senamiesčiu, miesto valdžia braukia velniop plačiai reklamuotus projektus ir spjauna pėstiesiems į veidą bei kiša pagalį dviratininkams į ratus: paleidžia automobilių eismą Gedimino prospektu.

Taip neva gelbėja verslą.

Kaip nėjau, taip ir nevažiuosiu aš į tas prospekto krautuves. Ateisiu, kai ten bus pigiau, daugiau arba geriau nei Europoj (turiu galvoje ne PC, o valstybes už sienos).

Ateičiau ir į barus alaus atsigerti, jeigu viduje pasitiktų pats šeimininkas, prieš tai personalui nukarpęs dirbtinius nagus ir išmokęs TV rasti sporto kanalą.

O į tą kirpyklą, kur važiavo premjeras ir kur pats vaikštau jau gal 10 metų, ir toliau eisiu, važiuosiu, jeigu reikės – ir nuplauksiu. Nes tikrai gerai kerpa.