Išsigandau, kai pamačiau, kaip mūsų Kauno pilis yra remontuojama. Per ašaras žiūrėjau, kaip į senovėje surinktus akmenis įkištos geležinės štangos, kaip senovinės sienos užpiltos cementu ir paverstos laiptais, o aukštai ant jų iškelti geležiniai balkonai su tvorom.

Minėtieji įrenginiai yra visiškai nepritaikyti ir netinkami senajam pastatui. Aš nežinojau, dėl ko ta pilis yra taip netinkamai įrengta, bet man nereikėjo net klausti – akivaizdu, kad tai daroma dėl komercinių tikslų. Ar jūs, Kauno savivaldybės valdininkai, architektai ir istorikai, suprantate, ką leidote daryti su šia pilimi?

Ar suprantat, kad tai yra šventa vieta? Ten pirmą kartą buvo įpūsta Kauno siela. Pilies griuvėsiai – pagrindinis Kauno pastatas. Čia gimė Kaunas. Jeigu jūs to nesuprantat, tada būtų buvę geriau, jeigu šią pilį būtumėt palikę apgriuvusią – tokią, kokia ji buvo, kol ateities kartos būtų suremontavusios ją taip, kaip mūsų protėviai buvo pastatę. Ateities lietuviai su gailesčiu peiks šią kartą už tai, kad mes su tokiu savanaudišku tikslu amžiams suardėm ir išniekinom jų praeities turtą.

Mano protėvių pilis priklauso man, mano Kauno gyventojams ir visiems Lietuvos žmonėms. Ar kas nors manęs paklausė, kaip aš norėčiau, kad ši mano pilis būtų remontuota? Jūs, Kauno savivaldininkai, architektai ir istorikai, įgijote ne tik mano, bet ir daugybės kitų Lietuvos piliečių nepasitikėjimą.

Aš gyvenu Kaune, esu Lietuvos pilietis, bet esu dirbęs ir Australijoje. Ten man reikėdavo prižiūrėti keletą nacionalinių parkų. Jeigu tuose parkuose buvo istoriškai svarbus pastatas ir jeigu jį tekdavo remontuoti, visų pirma būdavo pakviesti istorijos specialistai, kurie ištirtų objektą prieš rekonstrukciją.

Žinovai ilgai ir kruopščiai tyrinėdavo, kol pasakydavo, kaip tą pastatą reikėtų tvarkyti, kad jis atrodytų toks, koks buvo pastatytas. Remontuojant jie nuolat stebėdavo, kad būtų dirbama pagal jų nurodymus. Gerai atmenu, kaip tie specialistai kantriai krapštydavo kiekvieną sieną, kad surastų pradinę spalvą, kuria pastatas buvo išdažytas. Šiame, archeologijos požiūriu turtingame, krašte nėra taip gerbiamas mūsų istorinis paveldas kaip Australijoj. Gaila, kad mes neįvertinam praeities žmonių darbo.