Tipiškas Lietuvos studentas – jaunas žmogus, studijuojantis universitete, kupinas drąsaus ryžto užkariauti pasaulį, į sostinę atvažiavęs iš mažesnio miestelio, gyvenantis bendrabutyje, mėgstantis alų, nekenčiantis paskaitų penktadienio rytais ir kartas nuo karto grįžtantis į gimtąjį miestelį aplankyti jo pasiilgusių tėvų. Tipiškas studentas neturi mašinos, tad į gimtąjį miestelį važiuoja autobusu arba traukiniu.

Norint nusigauti iki autobusų ar traukinių stoties jam reikia sėsti į troleibusą ir po gero pusvalandžio atsiduri  stotyje. Studentas, dar doras pilietis, todėl jam būtinas vienkartinis troleibuso ar autobuso bilietėlis kainuojantis 1 litą 25 centus. Paprastai tipiškas studentas turi elektroninį bilietą už 22 litus, leidžiantį visą mėnesį važinėti autobusais ir troleibusais.

Atėjus penktadienio popietei, kuomet patogiausias laikas studentui važiuoti namo, jis įlipa į troleibusą, vos prisėdęs atsistoja – vietą atsisėsti užleidžia močiutei marga skara – ir prie kojos priglaudžia nedidelį, jau nebe naują lagaminą. Studentas pasiruošęs kelionei namo – į lagaminą susidėjo patalynę ir keletą drabužių, kad tėvų namuose viską išsiskalbtų, bei kelias knygas, kad pasiruoštų pirmadienio paskaitoms. Ausinuke skamba lengvas rokas ir troleibusas pradeda riedėti.

Istorija nebūtų istorija, jeigu ne lengvą studento roką pertraukiantis - „Kur jūsų bilietėlis?“. Ausinės randa vietą ant studento pečių. Kontrolierė pakartoja klausimą. Studentas atkiša mėnesinį bilietą – tvarkingai pildytą. Kontrolierė pakraipo galvą ir nenusileidžia: „O kam priklauso šis lagaminas?“  Studentas kuklus, savo turtais nelinkęs didžiuotis, tad nieko į klausimą neatsako. Kontrolierė pakartoja klausimą. Studentas nedrąsiai: „Tai mano lagaminas.“ „Prašau parodyti bagažo bilietėlį“ – pareikalauja kontrolierė, jau sunkiojo  roko solisto tonu.

Bagažo bilietėlį? Studentas suglumęs. „Nemokamai vežamo bagažo dydis – 40/20/60 cm. Jei bagažo matmenų suma viršija 120 cm, privalote pirkti ir pažymėti bilietą bagažui.“ – toną griežtina kontrolierė.

Jaunutė, smulkaus sudėjimo ir elegantiška moteris (greičiausiai kokio nors banko darbuotoja), sėdinti troleibuso gale, išgirdusi lyg kastingą vedančios kontrolierės išbertus matmenis, šiek tiek paltu pridengia savo rankinę. Moters rankinė, galimas daiktas, yra didesnė nei 40/20/60: ir iš pločio, ir iš aukščio – juk tokios dabar madoje.

Bilietėlio rankinei moteris nenupirko – pagailėjo 2 litų 50 centų, o dabar gali tekti mažiausiai 60 litų baudos sumokėti – už tai, kad troleibusu vežė ir bilietėlio nenupirko per didelių matmenų savo bagažui – paskutinio mados klyksmo rankinei.

Kai kontrolierė kelis kartus padeklamavo tobulųjų 40/20/60 proporcijų ketureilį, svajingai pro langą žvelgęs abiturientas, Menų gimnazijos moksleivis pajaučia, kad ima prakaituoti jo delnai. Menų gimnazisto piniginėje – vos pora litų (čia ir rytojaus pietums turi užtekti), o dešiniojoje rankoje – plonytis, tačiau didžiulis lagaminas (kitaip, A1 formato dėklas eskizams), kuriame moksleivis kasdien į mokyklą ir iš jos vežiojasi savo piešinius bei eskizus.

Moksleivis turi įsigijęs mėnesinį bilietėlį, tačiau šis – tik jam pačiam, jokiu būdu ne jo lagaminui, kurį Menų gimnazijos studentas kasdien privalo vežiotis į mokyklą. Labai gaila, tačiau mėnesinio bagažo bilieto nėra. Tad bagažui reikia pirkti vienkartinį bilietėlį. Nuolaida, parodžius moksleivio pažymėjimą, gimnazistui bus suteikta; tad 1 litą 25 centus kainuoja lagaminėlio kelionė į mokyklą ir lygiai tiek pat kelionė namo po pamokų. 2 litai 50 centų vien už tai, kad moksleivis į gimnaziją atvyktų su būtinomis priemonėmis – piešiniais ir eskizais, kuriems kaip apsauga nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių būtinas gigantiškas A1 formato dėklas. O kur dar paties gimnazisto kelionė troleibusu. Tada kokia suma susidaro per mėnesį?

Skundžiasi tėvai, kad sunku vaiką išleisti į mokyklą. Nelengva, išties, o dar jei Menų gimnazijoje besimokantį, kasdien į pamokas A1 formato dėklą su piešiniais ir eskizais tystis turintį ir dar bilietėlį troleibuse tam lagaminėliui į dieną po du kartus perkantį...

Taisyklės griežtos – jei bagažo matmenų suma viršija 120 cm, privalote pirkti ir pažymėti bilietą bagažui. Nemokamai vežamo bagažo dydis – 40/20/60 cm ir nei centimetru daugiau.

Tad ką daryti vargšui studentui, į treniruotę su nemažu sportiniu krepšiu važiuojančiam? Mados tendencijų paisančiai moteriai su didele rankine? Pradedančiam verslininkui, nesiskiriančiam su nešiojamu kompiuteriu, kuris nepriklauso „mini“ kompiuterių grupei? Menų gimnazijos moksleiviui, kuriam 2 litai pietums – nemaži pinigai? Važiuoti zuikiu? Tiesa, išeina, kad zuikis šitokiu atveju būtų lagaminas, nešiojamas kompiuteris, rankinė ar studento nešulys, kur sukrauta skalbti vežama patalynė ir kelios knygos, skirtos pasiruošti pirmadienio paskaitoms.

Naujos taisyklės Vilniaus miesto troleibusuose ir autobusuose, naujos ir zuikių rūšys. Per didelių matmenų bagažas ir nešuliai niekur nepabėgs, tad gaudynių scenarijaus, nukreipto prieš šitokius zuikius rengti neprasminga. Tačiau kaip kovoti su „bagažo be bilietėlio, kurio matmenų suma viršija 120 centimetrų“ reiškiniu? Galbūt vieninteliu logišku būdu – panaikinti nelogišką bagažo (tame tarpe ir moksleiviams būtinų reikmenų, nešiojamų kompiuterių, net maisto produktų krepšių) apmokestinimą vežant juos troleibusu ar autobusu.