Retsykiais ima kamuoti toks keistas klausimas: ar gera gyventi Kaune? Žinau, žinau ir jau beveik girdžiu skeptikų burnojimus apie blogą valdžią (visos jos blogos!), blogą laisvę ir demokratiją (prie ruso buvo geriau!), blogas kainas (jos visada per didelės!), beveik pačius blogiausius darbdavius (jeigu aš imčiausi verslo, būtų visai kitaip!), blogus teatrus ir koncertus (yra šimtai geresnių pasaulyje!) ir, aišku, baisiausias pasaulyje duobėtas gatves (baisiausių jau tikrai niekur nėra!), net jeigu tomis gatvėmis ir netenka važiuoti – juk dabar labai madinga pamaigyti klaviatūrą ir pataškyti purvo ant Lietuvos ir Kauno tiesiog gulint priešais televizorių ar triauškiant gardžią emigranto duoną.

"O, taip! Man Kaunas labai patinka!" – šypsosi šešiolikmetė vokietaitė Ana Maria iš Eichšteto, savaitę šmirinėjusi po Kauno senamiestį, Laisvės alėją ir visokias kitokias vietas, kur dažniausiai vedami turistai. Ir ne tik.

Ir kas gi Kaune galėjo sužavėti vadinamosios Z kartos atstovę? Ana Maria atvira – muziejuose neįdomu. Ir ne tik Kaune. Duobės gatvėse jai nesukėlė visiškai jokių emocijų: "Das ist egal! (Tai – nesvarbu!)", – numojo ji ranka. Užtat Kaune yra tokių (!) parduotuvių, į kurias viešnia norėjo užeiti net po kelis kartus.

"Juk Kalėdos jau čia pat, o aš Kaune nusipirkau visas Kalėdų dovanas, kokių pas mus, Vokietijoje, nėra", – vaikišku džiaugsmu spinduliuoja mergina iš turtingos šalies, į kurią dabar plūsta milijonai laimės ir gerovės ieškotojų.

Tik nereikia manyti, kad Kaunui bandau prilipinti pigaus turgaus etiketę. "Čia labai geri ir nuoširdūs žmonės. Ir aš visai nenoriu namo – mielai dar čia pabūčiau. Tikrai kada nors dar kartą atvažiuosiu į Kauną", – be jokio perdėto noro įtikti pareiškė mano viešnia.

Šiandien ji jau savo gimtajame Eichštete. Ir net neabejoju, kad pasakoja savo šeimai, draugams ir mokytojams pačius geriausius įspūdžius apie Kauną. Tikriausiai pasakos ir per Kalėdas, kai kartu su artimaisiais džiaugsis dovanomis, parvežtomis iš Kauno.

O ką apie savo Kauną kitiems pasakoja kauniečiai? Sako, paukščiai savame lizde neteršia...