Net sunku pasakyti, kaip atrodytų Kaunas, jei nebūtume netekę Vilniaus. Paradoksalu, tačiau šis liūdnas faktas Kaunui neabejotinai išėjo į naudą, per kelioliką metų miestas pasikeitė neatpažįstamai. Jei Vilnius nebūtų tuomet tapęs "Litwa Środkowa", vargu ar dabar turėtume Kauno modernizmą ir art deco. Šiaip ar taip, buvo kaip buvo, miestas spėriai statėsi, nors net 1935 m. trys ketvirtadaliai gatvių dar buvo nemeksfaltuotos. Netrūko ir futuristinių prognozių.

Verslas, deja, turi savas taisykles, kurios ir skirtos pačiam verslui, o ne miesto žmonėms.

Štai kaip miestą po 50 metų įsivaizduoja tūlas E.Dantas: "Linksmakalnyje, pačioje aukščiausioje vietoje, tuojau už Aleksoto, iš tolo matosi milžiniškas statinys. Ne gyvenamo trobesio tatai esama ir ne kokio fabriko, tai yra 200 m aukštumo bokštas, iš cemento ir plieno atliedintas. Ties jo viduriu matosi dvi kolosališkos bronzinės galvos, užpakaly jų bokštas stiepiasi į dangų." Laisvės alėjoje apskritai vien dangoraižiai, kurių fone užsilikęs "Pienocentras" atrodo sukūdęs. Svajotojai yra progreso variklis, bet gerai, kad "Pienocentras" ligšiol nesukūdo.

Prieš tris dienas Giedrius Kuprevičius savo feisbuko paskyroje paskelbė visų dėmesį patraukusį dalyką. Cituoju: "PUIKI ŽINIA: KAUNO PAŠTAS atiduodamas unikalaus Lietuvoje ART DECO muziejaus reikmėms. Atrodo, Kauno merija tokiam sprendimui labai pritaria. Lauksime įkurtuvių!" [Informacija laukia patvirtinimo.] Pridėta Centrinio pašto nuotrauka su užrašu "Art Deco". Įkėlimu pasidalijo 86 žmonės, komentarai nesuskaičiuojami, visi džiaugiasi ir sveikina Kauno savivaldybę pagaliau atėjus į protą. Nepagalvodami, kad tai tik maestro vizija (tokių jis paskelbęs ir daugiau), kuriai veikiausiai nelemta išsipildyti. Žinoma, kad būtų nuostabu, modernizmas ir art deco yra pagrindinė miesto prasminė ašis, o Centrinis paštas – vienas esminių tai įkūnijančių pastatų. Jei ten įsikurtų tarpukariui skirtas muziejus (kaip Kauno miesto muziejaus filialas), šiandieninis meras įeitų į miesto istoriją visiems laikams. Tačiau verslas, deja, turi savas taisykles, kurios ir skirtos pačiam verslui, o ne miesto žmonėms. Pastariesiems telieka miesto svajoklių vizijos.