Po skandalų dėl medžių kirtimo (reaguota, tiesa, tik teismo nurodymu) ir marsiečių braižytu Ąžuolyno pertvarkymo planu (irgi reaguota, gal bus nenusižengta ne tik "Natura 2000" direktyvoms, bet ir sveikam protui), savivaldybėje pasigirsta ir sveikintinų idėjų. M.K.Čiurlionio koncertų salė yra tai, ko Kaunui reikėjo, nes Filharmonija... na, patylėsiu.

Stebina projekto mastas, tarptautinis konkursas, komisija, 119 projektų. Įdomu sulaukti konkurso rezultatų, gal pamatysime, ko nematę. Sakyčiau, salė turėtų būti nepernelyg nuosaiki, bet ir ne toks kosmolaivis, kokių siūloma. Vieta, mano nuomone (įsivaizduoju, kad čia yra ir oponentų), tinkama ir patogi. Ta salė Aleksoto šlaito fone bus labai stiprus vizualinis svetimkūnis ir atrodys kaip rojaus paukštis tarp kiemo žvirblių, tačiau didelės ano kranto vizualinės ar landšaftinės vertės neįžiūriu, tad tegu visus žvilgsnius traukia planuojama salė. Nes dabar tai daro "Kauno grūdų" elevatoriai, panašūs į astronautų treniravimo centrą Nevados dykumoje.

Kitas dalykas, ar Kaune rasis tiek melomanų, nes kai didelėje salėje sėdi penkiasdešimt žmonių, tai ne itin jauku. Bet gal, atsiradus tokiam objektui, jų padaugėtų, nes pats pastatas jau žadėtų šventę, į kurią norėtųsi eiti. Ir trečias dalykas. Norėtųsi tikėti, kad šis tikrai nepigus projektas bus įgyvendintas. Prisiminkime Artūro Zuoko planus su Guggenheimu-Ermitažu (jo ekspozicijų formavimo principai man jau tada buvo itin neaiškūs). Nupirktas brangus Zahos Hadid projektas (puikus pastatas, tik siūlyta vieta visai netinkama) ir galiausiai – šnipštas iš viso to. Panašu, kad Kaune taip neatsitiks, ir tai yra gerai.

Visa tai darytina labai atsakingai, o architektūrinio ir urbanistinio atsakingumo galima pasimokyti iš tarpukario architektų. Ir nebūtinai dėl to, kad Kaunas kada nors vėl pakliūtų į "The Guardian".