Neseniai uždarytas 5-asis pašto skyrius, buvęs prie mano namų Žaliakalnyje. Daugybė aplinkinių senukų ten būriais traukdavo atsiimti pensijų ir sumokėti mokesčius, kur dabar jie dėsis – niekam nerūpi. Yra kitų galimybių atlikti minėtus veiksmus, tačiau kai vos paeinančiai senutei pranyksta tai, kas buvo taip įprasta, ji tikrai pasimes ir susiorientuos skausmingai sunkiai. Klientų srautai nukreipiami į 6-ąjį paštą, kuriame tenka atstovėti gyvą eilę, kartais ligi pusvalandžio, arba į Centrinį paštą. Centrinį?

Kalbos apie jo likvidavimą sklando jau seniai (ką tik vėl pasigirdo), tik tai įvardijama kiek švelniau. Bet jei pastatas būtų parduotas, pokyčiai galimi bet kokie. "Na, gal paliks mums kokį kampą, negi mes į gatvę", – šią savaitę sakė pašto darbuotoja. O kodėl gi ne? Kam naujam savininkui kažkokios paštininkės?

Taip, viršutiniai aukštai stovi tušti, dažniausiai dirba tik penki aptarnavimo langeliai (bet kituose pašto skyriuose tik du), tačiau tai unikalus, vienas svarbiausių tarpukario Kauno pastatų, visada turėjęs tik vieną funkciją – tai PAŠTAS. Gaunu daug korespondencijos, dar daugiau siunčiu, įvairiuose paštuose kartais lankausi kasdien. Centrinis patogumo ir komforto atžvilgiu net nesulyginamai pranoksta visus likusius, čia iš tiesų nepavargsti, visur kitur – vargo vakarienė. Jei naujieji savininkai paliks paštui tik "kokį kampą", vargo vakarienė prasidės ir čia. O ir ką veikti tuose kituose aukštuose? Biurams vargiai tinka, trūks vietų parkavimui. Muziejams tiktų, logiška būtų čia perkelti našlaitį Ryšių muziejų, kai kurie jo eksponatai galėtų užimti ir pusę pagrindinės salės. Mintis apie Kauno miesto muziejaus filialą taip pat svarstytina. Tačiau tam reikia perimti patį pastatą, be to, rasti lėšų remontui. O čia ir prasideda graudžios raudos.

Prieš ketvertą metų buvo sunaikintas Senasis paštas, kampiniame Rotušės aikštės name pradėjęs veikti prieš tris šimtmečius, darbuotojos perkeltos ne kur kitur, o į prekybos centrą. Ar dabar Centrinio pašto eilė, toliau trinant miesto atmintį? Net jei naujieji investuotojai ten rastų paštui kokį kampą, tai jau nebūtų tas paštas, kurį pamename ir į kurį ligi šiol gera užeiti. Tai būtų keistas stūmtraukis, kurio didybę liudytų tik šalia įeigos į administracijos patalpas kabanti spalvota Europos paveldo objekto lentelė.