Turiu galvoje ne tuos, kurie pasidarė euroremontą ir susiklojo laminatą, tačiau tuos, kurių santykinio klestėjimo laikai jau seniai praėję.

Yra viena vieta, kur šių žmonių galima sutikti, kur jie tam tikra prasme atsiskleidžia. Tai Žaliakalnio turgus. Žinoma, galima ten eiti vien apsipirkti, rasime visų virtuvei būtinų dalykų, o ir prekybininkai mus maloniai pakalbins, skirtingai nuo prekybcentrių kasininkių, tačiau įdomiausia ten tiesiog stebėti, nes Žaliakalnio turgaus gyvenimas – itin įdomus.

Jau turgaus prieigose pamatome nemažai žmonių, kurie čia sunešė viską, ko dar nespėjo parduoti: nuo aprūdijusių veržliarakčių iki prisvilusių puodų. Gal nieko ir neparduos, tačiau vien mintis, kad jie dar TURI ką parduoti, teikia vilties. Kartais tie pardavimai liudija nuspėjamas asmenines dramas. Štai inteligentiška moteris pigiai parduoda knygas, daugiausia poezijos. Galime spėti, kad tai buvusi mokytoja, kuriai gyvenimas tapo per brangus. Nusipirkau iš jos itin retą Vytauto Montvilos eilėraščių knygelę su autoriaus autografu. Kitas atvejis – dar dramatiškesnis. Gyvenimo mačiusi porelė parduoda bendro gyvenimo nuotraukas, taip pat ir vestuvines. Veikiausiai porelei parduoti nebeliko net jau minėtų prisvilusių puodų.

Oscaras Wilde‘as yra rašęs, kad gyvenimas panašus į spektaklį, stebimą nuo antrojo veiksmo: viskas labai įdomu, bet nieko negali suprasti. Taip ir čia: girdi nuolatines istorijų nuotrupas, kurios suprantamos tik patiems turgaus žmonėms, jie tų istorijų klausosi kasdien jau daugybę metų. Jiems tai kasdienybė, mums egzotika, kaip ir daugybė itin koloritiškų turgaus tipažų, kuriems nuolat pritrūksta dvidešimties centų buteliui alaus.

Už poros mėnesių čia vyks Žaliakalnio turgaus teatro festivalis, sunku įsivaizduoti, kaip jis atrodys, bet idėja gera. Tokių festivalių pasaulyje esama, kai kur jie organizuojami, kai kur vyksta nuolat ir stichiškai, kaip Hamburgo žuvų turguje. Tačiau joks festivalis nepranoks paties Žaliakalnio turgaus, kur vaidinama svarbiausia pjesė – vietinių žmonių gyvenimas. Jei miesto valdžiai rūpėtų visa kauniečių gyvenimo skalė, patarčiau dažniau lankytis čia.