Ekonomiškai stipri šalis – užduotis ne tik liberalams. Todėl neverta piktintis Vyriausybės darbu, kai jie pritaria liberalioms reformoms, kurios sudaro palankesnes negu yra dabar sąlygas tvariam verslo vystymui, duoda tvirtą pagrindą ir prielaidas tolimesniam šalies ūkio augimui.

Reikėtų neužmiršti, kad socialdemokratų vadovaujamas ministrų kabinetas ne pats rengė ar perrašinėjo iš Liberalų sąjūdžio rinkiminės programos nuostatas apie darbo santykių, pensijų ir socialinės apsaugos pertvarką, kurią kai kurie  pasibaisėję tapatina su revoliucija užmiršę, kad žmonijos istorijoje sunkumų iškyla einant net ir evoliucijos keliu.

Visa tai parengė kvalifikuotų mokslininkų komanda ir tikrai, manau, ne per vieną naktį. Aišku, palyginus su dabartine situacija darbo rinkoje darbuotojų padėtis pasunkėtų: įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo trumpėtų nuo 2-4 mėnesių iki 0,5-1 mėnesio, išeitinė išmoka žmogų atleidžiant sumažėtų nuo 1-6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių  iki 0,5-1; sumažėtų  bedarbio pašalpa. Tačiau lankstesnės sąlygos darbdaviams, tikėtina, duotų stipresnį stimulą verslo vystymui ir tolimesnei plėtra, naujų darbo vietų kūrimui čia Lietuvoje, neiškeliant svetur, kur sąlygos verslo vystymui palankesnės. Verslo augimo pasekoje atsirandančios naujos darbo vietos skatins darbdavių konkurenciją darbo rinkoje dėl darbuotojų, kas savo ruožtu sąlygos natūralų darbo užmokesčio augimą ir lengvesnį įsidarbinimą, nepaisant nesunkios galimo atleidimo procedūros. Kaip ir dažniau mūsų amerikietiškuose filmuose girdima darbdavio darbuotojui sakoma populiari fraze „you are fired“ darbuotojui visiškai nereiškia gresiančios bedarbystės ir bado mirties.
Sustiprėjus verslui atsivers didesnės galimybės socialdemokratinės politikos taikymui, perskirstant valstybės lėšas. Tačiau mažytė smulkmena: norint perskirstyti reikia turėti ką- tai yra, pirmiausia reikia uždirbti.

Aišku, yra ir kitas kelias, kurį mums jau seniai demonstruoja graikai: nieko nekeisti, gyventi kaip gyvenus, o problemas spręsti skolintų pinigų pagalba. Šiandien Graikijos skola siekia 366 mlrd. dolerių, o tai sudaro 175 proc. bendrojo vidaus produkto. Dabartinė Atėnų su Europos kreditoriais vykdoma programa reikalauja sumažinti skolą iki 110 proc. BVP iki 2022 metų. Iš esmės tai reiškia, kad Graikija turėtų turėti 4 proc. biudžeto perviršį artimiausius 10 metų. Nė viena valstybė su nesveikuojančia ekonomika negali to padaryti. Todėl realybė tokia: arba mes visi (Europos Sąjungos piliečiai) nurašysime graikų skolas, arba ji ( Graikija) bankrutuos.

Abejoju, kad tai mūsų šalies vizija, todėl manau, kad teisus šalies premjeras, nestabdantis diskusijų ir bent kol kas duodantis eigą šiai reformai. Be jokios abejonės, A. Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai, įgyvendinus šią reformą, praras dalį savo elektorato balsų. Gali būti, kad keliais punktais sumažės ir paties premjero reitingai. Tačiau vienoje svarstyklių pusėje esantis populiarumas neturėtų nusverti bent jau prielaidų tvariam šalies ūkio augimui sudarymo.