Nepagauto briedžio dalybos – visada įdomus psichologinis žaidimas. Todėl šią „valstiečių“ stratego informacinę antį ir reikia vertinti kaip išbandymą mūšiu – o kaip sureaguos žmonės bei konkurentai?

Bet pradėkime nuo faktinių rinkimų duomenų. A.Veryga į aktyvią politiką pasuko 2016 m., kai kandidatavo Panemunės rinkimų apygardoje II ture ir gana ryškia persvara nurungė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Tadą Langaitį. Tuokart pasitikėjimą Aurelijumi išreiškė net 8,6 tūkst. rinkėjų.

2020 m. kauniečiai nuo 2016–2020 m. pasižymėjusio ministro nusisuko. Toje pačioje Panemunėje situacija iš esmės apsivertė aukštyn kojomis – mandatą laimėjusi Gintarė Skaistė iš TS-LKD sulaukė 8,7 tūkst. balsų, o Aurelijus tesurinko 5,5 tūkst., t.y. dar tūkstančiu mažiau, nei 2016 m. gavo Tadas Langaitis (6,6 tūkst.).

Priežasčių toli ieškoti nereikia – akivaizdu, kad A.Veryga dėl „valstiečių“ strategų ilgiems metams tapo griežtų ir racionaliai menkai pagrįstų baimių bei draudimų veidu. „Veryga“ jau iš esmės beveik tapo bendriniu žodžiu, žyminčiu norą maksimaliai riboti asmeninę laisvę, nepasitikėti gyventojų sveiku protu ir galimybe patiems valdyti savo likimą. Sakau beveik, kadangi dabar sveikatos apsaugos ministru tapus ponui Arūnui Dulkiui, daugumai Lietuvos žmonių A.Veryga jau nebeatrodo toks.

Nepagauto briedžio dalybos – visada įdomus psichologinis žaidimas.

Tačiau pastaruoju metu stiprėjanti „valstiečių“ radikalizacija tokį vaizdinį tik sustiprins ir grąžins buvusią vizualizaciją. Todėl galima spėti, kad 2023 m. savivaldybių ir 2024 m. parlamento rinkimuose „valstiečiams“ geriausiai tiks vienuolio ašutinė – savęs kankinimo ir atgailos už nuodėmes simbolis.

Ir tokie simboliai tikrai akivaizdžiai nedera su Kauno įpročiais – kokybiška, bet racionalia prabanga, rafinuotais, bet nenuobodžiais pomėgiais, drąsa nebijoti pasirodyti su savo žemiškais trūkumais, o gal net jais šiek tiek ir pasipuikuoti.

Šiandien kauniečių pasaulėžiūrą puikiai iliustruoja rami ir savo teisumu garantuota Kauno valdančioji dauguma. Jai nereikia koalicijos partnerių (balsų pakaks visiems sprendimams), jai nesvarbu gyventojų nuomonė (kompromiso vis tiek nebus). Dabartinei Kauno daugumai sekasi. Įvairūs nepriklausomi miestiečių nuomonės tyrimai rodo, kad net su visais trūkumais dabartinė miesto valdžia išlaiko didelį gyventojų pasitikėjimą.

„Valstiečių“ paskelbimą, kad į Kauno merus kandidatuos A.Veryga, reikia vertinti kaip bandymą sužinoti, o kaip sureaguos žmonės ir konkurentai? (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

O gal, visgi, kauniečiai pasikeis?

Ar įmanoma, kad per pora metų Kaune atsirastų rimta politinė jėga, kuri suburtų gana didelę ir apčiuopiamą opozicijos grupę? Akivaizdu, kad tokiais savivaldybėje ramiai miegantys konservatoriai niekada netaps. Ar tokiais gali tapti naujieji maršistai? O gal atgims ir susiburs draugėn įvairūs rinkimų komitetai? Gal jėgų ras kurios nors gimstančios kauniečių bendruomenės lyderiai? O gal vis dėl to tautos blaivintojas A.Veryga, nes tik dėl jo dauguma kauniečių įsirengė puikius vyno rūsius ir pakankamas gėrimų atsargas savo namuose.