Mokyklos vadovai buvo atleidžiami net dar ir mokslo metams nepasibaigus.

Svarbu buvo nepražiopsoti datos, kada darbuotojui sukanka atleidimui tinkamas amžius, todėl kadrų skyriai turėjo sekti garbaus amžiaus sulaukusių darbuotojų sukakties datas, kad pastarieji neužsibūtų pareigose.

Valstybė trumparegiams viršininkėliams nerūpėjo, svarbu buvo nenusižengti kvailo ir nepamatuoto įstatymo raidei.

Kitados teko dirbti Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, kur bandėme įrodyti, kad darbuotojų, kurie yra sveiki ir pajėgūs nepriekaištingai eina pareigas, nereikėtų judinti.

Bet čia lemiamą žodį visada tardavo juridinio skyriaus darbuotojai, nes jiems svarbesnė buvo įstatymo raidė, o ne koks nors kuklus žmogelis, kuris dar galėjo metus kitus kvalifikuotai spręsti iškilusius klausimus.

Reikia pripažinti, kad anuomet ne proto bokštai dirbo, bet ir dabar pluša parinktieji vadybininkai, kurie mato tik vieną ėjimą į priekį.

Todėl ir prieitas liepto galas – pailgintas būsimiems pensininkams darbo stažo laikas. Čia panašiai, kaip toje lietuvių liaudies pasakoje "Kaip ponas dieną ilgino".

Tokia nesėkmė ištiko ir mūsų kaimynę Rusiją, kai dėl pensinio amžiaus nukėlimo žmonės išėjo į gatves. Tai tikras antausis Vladimirui Putinui.

Tačiau ir pas mus nėra stabilumo, nes po tokių "vadovavimų" dabar tenka kviesti pensininkus, kad šie sugrįžtų ir padėtų tęsti darbą, pavyzdžiui, ugdymo įstaigose.

Ta vadybinė bjaurastis tarpsta iki šiol, nes iškepti nauji ponai nenusileidžia ant žemės, iškėlę galvas jie nemato ir negirdi paprastų žmonių.

Šia pasipūtimo liga yra susirgę daugelio sričių vadovai. Jie neturi žmogiškosios patirties, neturėjo ir tų, iš kurių galėtų mokytis. Jiems dabar tik vienas rūpestis – pajamos bet kokia kaina, o žmogus nebesvarbus.

Iki kokio absurdo nusigyventa, jei valstybinių švenčių metu darbuotojai dirba įprastinį darbą, gerai dar, kad ant savo įstaigos pastato pakabina šalies vėliavą.

Šiuo metu vienas po kito vis išdygsta kandidatai į Lietuvos prezidentus. Kas iš kandidatų ryšis atitaisyti skriaudą dėl lito pakeitimo į eurus? Lietuvos žmonės, tarp jų ir pensininkai, taupę visą gyvenimą juodai dienai, buvo apiplėšti baltos dienos viduryje. Ir visi tyli.

Artėjančiuose rinkimuose viskas bus mūsų rankose, todėl išnaudokime progą, kad naujasis prezidentas iš tos didelės valdžios aukštybių pamatytų visų gėrybių kūrėją – paprastą žmogų.