Perskaičiau "Klaipėdoje" A.Dykovienės straipsnį "Bankrotas: skurdo testas" (2013 10 21) ir noriu pasakyti, kad man visai negaila tų prasiskolinusių žmonių. Juk niekas jų nevertė skolintis iš bankų tiek, kad dabar reikia dejuoti.

Kai ėmė milžiniškas paskolas, reikėjo tada pagalvoti, niekas per prievartą juk nevarė imti kreditų.

Ir sumos, kaip vardijama straipsnyje, visai jau nekuklios, pavyzdžiui, viršija 100 tūkst. eurų.

Siaubas, kaip galima buvo imti tokio dydžio paskolas? Kur buvo jų galvos tada?

Visą laiką buvome įpratę taupyti ir gyventi iš savo darbo, skolindavomės nebent trumpam laikui. O kas dedasi dabar? Skolinosi iš bankų kaip bepročiai, kol tie bankai visiems davė.

Bjauriausia, kad tokie žmonės patys prisiskolino, o dabar dejuoja ir reikalauja jiems skelbti bankrotą. Bankrotas yra blefas, jis nuo paskolų naštos neišgelbės ir tos paskolos niekur nedings.

Tik dar papildomai teks mokėti bankroto administratoriams, antstoliams.

Niekas tų skolų šiaip sau nenurašys, žmogus vis tiek bus skolingas visą gyvenimą. Baisiausia, kad ir jo vaikai bus skolingi. O vaikams užkrauti skolų naštą yra nusikaltimas. Beje, tai sėkmingai iki šiol daro mūsų valstybė.