Šiuo metu visas demokratinis pasaulis įvairiais būdais bando solidarizuotis su didžiosios Rusijos invaziją patyrusia Ukraina.

O štai Tautų Sąjungos atstovybėje vienas V.Putino atstovas savo vienišu, viskam prieštaraujančiu balsu paima viršų. Dauguma lieka kvailių vietoje.

Kodėl tokia keista tvarkelė? Kai vienas balsas, net atstovaujantis nusikalstamos politikos šaliai, nustelbia padorumo siekiančios daugumos balsus.

Daugelyje gyvenimo sferų vyrauja daugumos nuomonė, o ne mažumos, juo labiau – vienišo balso.

Tie siekiantys padorumo politikai taip save supančioja įvairiais potvarkiais, rezoliucijomis ir panašiais apibrėžimais, kad dažnai daro didelę paslaugą įvairiems prasižengėliams ir politiniams ar kariniams nusikaltėliams, kurių nevaržo visos tos politinio mandagumo rezoliucijos.

Kalbant apie Ukrainą, labai stebina Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos elgesys.

Regis, nepaisant kai kurių nesutarimų, turėtų pulti į pagalbą savo kaimynei Ukrainai, kuri buvo akiplėšiškai užpulta didžiulio drakono – Rusijos, bet jis puolė "gelbėti" slibiną Rusiją ir jos diktatorių V.Putiną nuo daug kartų mažesnės ir niekam negrasinusios Ukrainos.

A.Lukašenka tuo parodė, kad jis – tikras pašlemėkas.

Labai keista ir čečėnų tautos metamorfozė, kai dar visai neseniai pati kovojusi už savo laisvę nuo V.Putino diktatūros, dabar tapo patikima tos pačios diktatūros gynėja, vadovaujama artimu tapusio V.Putino draugo Ramzano Kadyrovo.

Labai gaila, kad NATO šalys taip atkakliai laikosi nesikišimo į Ukrainos gynybą politikos tuo pagrindu, kad ta šalis nėra NATO narė.

Tik jei jai nebus suteikta reikiama pagalba, tai gali būti, kad ji niekada ir netaps NATO nare.