Dvejus metus tyrusi galimus konkurencijos pažeidimus Palangos savivaldybės sutartyje su "Palangos komunaliniu ūkiu", Konkurencijos taryba rado "kabliuką" viename 15 tirtų punktų. Savivaldybei skirta bauda už, kaip nurodoma KT rašte, ribotą konkurenciją, kai savivaldybės kontroliuojamai įmonei buvo paskirta prižiūrėti išimtinai tik savivaldybei priklausančius pastatus. Per tris mėnesius reikia sumokėti beveik 34 tūkst. eurų ir pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Tačiau ar tikrai šį KT sprendimą galima pavadinti savivaldybės pralaimėjimu? Anaiptol. Netgi priešingai – po dvejus metus KT vykdyto tyrimo pasiektas pagrindinis tikslas – kurorto priežiūrą pavyko išlaikyti miesto gyventojų rankose, Palangą ir toliau prižiūrėti, valyti bei tvarkyti turi teisę savivaldybės įmonė "Palangos komunalinis ūkis".

Pagal vieną punktą iš 15 tirtų konstatuota, kad savivaldybė ribojo konkurenciją. Savivaldybė nubausta už tai, kad klausimus siekė spręsti ūkiškai – miesto kontroliuojamai įmonei pavedė prižiūrėti išimtinai tik savivaldybei priklausančius savivaldybės, Civilinės metrikacijos skyriaus, Šventosios seniūnijos pastatus ir kt. (administruoti, prižiūrėti inžinerines sistemas, atlikti mažos apimties statinio projektavimą, būtiną neatidėliotiną remontą ar tvarkymo darbus bei smulkius, skubius, taip pat nedidelės apimties pastatų, inžinerinių statinių lokalizavimo, atstatymo, remonto, griovimo darbus).

Šį punktą savivaldybė į sutartį su "Palangos komunaliniu ūkiu" buvo įtraukusi atsižvelgdama į tai, kad Palanga yra specifinis kurortas su nenuspėjamais turistų srautais, kai neprognozuotai kyla poreikis skubioms paslaugoms ir darbams. Beje, paslaugų įkainiai čia buvo sumažinti 20 proc., palyginti su įkainiais, nurodytais Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtose rekomendacijose.

Tačiau KT nusprendė kitaip – įžvelgė konkurencijos ribojimą ir skyrė baudą.

Kas šioje situacijoje teisus, aiškinsimės teisinėmis priemonėmis. Tačiau svarbiausia yra tai, kad išsaugojome savo rankose miesto tvarkymo paslaugas, o kartu – ir bendrovę "Palangos komunalinis ūkis". Antraip, jei KT būtų nusprendusi, kad savivaldybė neturėjo teisės miesto priežiūros patikėti miesto įmonei, būtų tekę šioms paslaugoms skelbti konkursą. Jei jį laimėtų privati įmonė, "Palangos komunalinį ūkį", kuriame dirba 150 darbuotojų, tektų tiesiog likviduoti. Tuomet nebeturėtume galimybės bet kada paskambinti miestą tvarkančiai įmonei ir pareikalauti operatyviai sureaguoti į situaciją, vieną ar kitą paslaugą teikti ne tik pagal sutartį, o ir pagal poreikį. Kalbu apie darbus, kurių reguliarumo neįmanoma numatyti iš anksto, nes viskas priklauso nuo orų, žmonių skaičiaus ir pan.

Kai kurių didžiųjų miestų pavyzdys rodo, kad privatininkai ne visada sugeba laiku sutvarkyti miestą, išvežti atliekas.

Atrodė, po šio KT sprendimo galime atsikvėpti – svarbiausias tikslas – išlaikyti kurorto tvarkymo paslaugą miesto rankose – pasiektas. Deja. Ką tik sulaukėme kito KT žingsnio – klausimų dėl miesto baseino.

Daugelis dar tikriausiai prisimena, kiek pastangų Palangos savivaldybė įdėjo 2019-aisiais, kad už miesto ir valstybės lėšas pastatytą baseiną išlaikytų miesto rankose bei turėtų galimybę šiame baseine nemokamai mokyti plaukti vaikus, treniruoti jaunuosius plaukikus, o senjorams pasiūlyti nuolaidų. Palangos vaikai baseine vykstančiuose užsiėmimuose nemokamai apsilankė jau daugiau nei 33 tūkst. kartų. Tąkart į KT kreipęsi Vilniuje registruotos įmonės atstovai siekė įteigti, kad tik verslo subjektai gali valdyti naujai pastatytus objektus ir naudingiausiai tenkinti vietos gyventojų poreikius. Atsižvelgdama į tai, jau tuomet KT buvo pradėjusi tyrimą dėl Palangos savivaldybės sprendimo baseino valdymą perduoti savivaldybės įstaigai.

Tačiau tąkart atsilaikėme – pavyko įrodyti, kad dalis paslaugų reikalingos bendruomenės viešiesiems interesams tenkinti ir, skirtingai nei verslui, savivaldybei svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno siekimas.

Tiesa, jau tada teko gerokai pakovoti ir dėl kitų viešųjų paslaugų, kurias teikia savivaldybės įmonės. Kadangi su analogiškomis problemomis susidūrė ne tik Palanga, šie klausimai buvo keliami Lietuvos savivaldybių asociacijos. Dėl to jau Savivaldybių asociacija kreipėsi į šalies Prezidentą, tuometį Ministrą pirmininką, Seimą. Laimei, asociacijai pavyko įtikinti, kad savivaldybės, valdydamos savo turtą ar miesto įmonėms pavesdamos teikti paslaugas, siekia geriausio rezultato savo gyventojams. Tad 2019 m. pabaigoje Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt. srityse savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta siūlymui, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti. Palangai tai reiškė, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis "Palangos komunalinis ūkis", o baseino valdymo be miesto tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys verslininkai.

Atrodo, tąkart apgynėme visų miestiečių interesus, kaip ir tuomet, kai KT gavo skundą, kad Palangos savivaldybė sudarė galimybę gyventojams pasirinkti daugiabučio namo administratorių ne iš vieno paslaugos teikėjo. Tąkart KT net nepradėjo tyrimo – pasakė, kad savivaldybė teisi. Tačiau dabar vėl prisimintas KT prieš dvejus metus pradėtas tyrimas dėl Palangos baseino valdymo. Ar vėl ketinama skirti baudą? Ar ketinama atimti iš gyventojų rankų baseiną ir perduoti jį verslininkams? Nežinau. Tačiau tikrai žinau viena – Palangos savivaldybė ginsis visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis ir visomis pastangomis gins visuomenės interesą, siekdama socialines paslaugas teikiančius objektus išlaikyti gyventojų rankose.