Atkreipiau dėmesį, kad neįgaliojo pažymėjime nėra parašyta, kur jo savininkas gyvena, kokiomis ligomis serga. Pavyzdžiui, jei neįgalusis eidamas sukniubtų, atskubėjusiems medikams būtų lengviau suprasti, kodėl tai atsitiko. O adresas pažymėjime leistų sužinoti, kur gyvena žmogus, būtų galima skubiai informuoti artimuosius.

Danutė

Laukiu tokio įstatymo

Galėtų valstybinės institucijos priimti įstatymą, kad, mirus vyrui pensininkui, žmona, kuri taip pat pensininkė, turėtų teisę pasirinkti vieną pensijų – vyro arba savo. Galima būtų rinktis, pavyzdžiui, didesnę.

Adolfina

A.Brazauskas nedingo

Susidomėjusi perskaičiau straipsnį apie Algirdą Brazauską (R.Alionis. "Kur dingo A.Brazauskas?", "Klaipėda", 2014 01 24). Labai ačiū redakcijai už tokį rašinį ir drąsą pasakyti tiesą. Šiais laikais, kai Prezidento jau nebėra, tapo įprasta garbinti tik dešiniuosius ir jų vykdomą pragaištingą politiką. Jaunimas, nepažinęs anų laikų, net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis mes visi gyvenome ir ką reiškė laviruoti anuometinėje sistemoje, siekiant išsaugoti lietuvybę. A.Brazauskas buvo tikras lietuvis, ne taip, kaip kai kurie veikėjai, kurie istoriją norėtų iškreipti savęs pačių garbinimo kryptimi. Nors dabar tarp jaunimo madinga garbinti dešiniąsias idėjas, tas pats jaunimas, manau, laikui bėgant supras, kad tai nėra tikrosios vertybės. Apsimetus patriotu mojuoti vėliava ir šaukti "Lietuva" nėra tas pats, kaip kasdien dirbti sunkų ir sudėtingą valstybės tvėrimo darbą, kokį dirbo A.Brazauskas. Jis niekur nedingo, jis tikrai liko žmonių širdyse.

Janina

Žemvaldžių projektas

Žiūrėjau laidą per valstybinę televiziją apie žemės pardavimą užsieniečiams. Kažkoks vienas parašus rinkęs veikėjas elgėsi labai šlykščiai, visą laiką kažką rėkė, pakeltu balsu skaitė kažkokį manifestą, buvo gėda žiūrėti, kaip tas žmogus tiesiog gardžiuojasi pats savimi. Šis vyras buvo įsitikinęs, kad jis tik vienas teisus, o visi kiti kvailiai, ir vis reikalavo, kad visi skaitytų referendumo tekstą. Visa tai stebėti buvo labai nemalonu, nes tiesos galima siekti tik elgiantis kultūringai, o ne isteriškai. Dar labiau nusivyliau laida, nes taip ir nebuvo išaiškinta, už kokius pinigus buvo renkami tie parašai. Nors buvau nusiteikusi prieš žemės pardavimą atėjūnams, dabar imu keisti savo nuomonę. Mat visa tai labai panašu arba į avantiūrizmą, arba į žemių dar nesuspėjusių prisipirkti žemvaldžių nelabai gražų projektą.

Rima