Ėjo sau toks medžiotojas, ėjo ir, kadangi savo kepenis bei inkstus buvo paskandinęs alkoholyje, jis staiga sumanė šauti. Kur? Bet kur. Ir nutik taip, jog šūvis į Niekur nudėjo net du triušius. Vieno triušelio vardas buvo Wongas Lee, antrojo – Ivanas. Ir užkaukė miške sirena. Pasirodo, medžiotojas visai ne medžiotojas, o Volstrito vilkas (Leonardo Di Caprio), kokainą uostantis buržua, atsitiktinius praeivius bandantis sugundyti investicijomis "naujoje, labai perspektyvioje šalyje vardu Kinija".
Miškas, pasirodo, visai ne medžių ir augalų tankynė, o salė su ant sienos bėgančiais raudonais skaičiukais, dar vadinama akcijų birža. Užkaukė sirenos, prasidėjo šurmulys ir visi biržos dalyviai ėmė rėkti: "Viskas. Pasaulio pabaiga."
O Volstrito vilkai ėmė lakstyti, tarsi lyties keitimo operaciją pasidariusio zoofilo išgąsdintos vištos. Ir kažkokia matrona, griaudžiant Paskutiniojo teismo trimitams, užtraukė: "Nuo Kinijos ekonomikos labai daug kas priklauso, dabar visiems bus galas. La lalala". Jai pritarė choras: "Bus visai kaip du tūkstančiai aštuntaisiais!" Ir jiems pritarė simfoninis orkestras savo pučiamaisiais.
Tada choras pakartojo: "Kaip du tūkstančiai aštuntaisiais!" Vienas balsas kažkur choro gale sudainavo: "Ir tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt septintaisiais". O kitas balsas kažkur priekyje: "Ir tūkstantis devyni šimtai dvidešimt devintaisiais". Tada matrona vėl padainavo: "Lalala". Ir visi choro dalyviai ėmė lakstyti kartu su biržos makleriais, o ore skraidė popieriai, kaip paprastai būna tokiais atvejais.
Būtent toks vaizdas žiniasklaidos buvo piešiamas praėjusią savaitę, o šis pirmadienis netgi pakrikštytas juoduoju. Tačiau, kas iš tiesų įvyko? Ogi tai, ką jau minėjome pradžioje – nežinomas medžioklis, pats to nesuvokdamas, iššovė ekonominę kulką, kuri nupylė du triušius. Taip būna retai, bet, kaip mėgsta kartoti pats mylimiausias šios šalies profesorius: "Kas galėtų paneigti?"
Lėtėjanti Kinijos ekonomika ir jos įtakoje krintančios JAV bei ES akcijos davė peno spekuliacijoms. Kairieji "įtakingi mąstytojai" iš JAV bei ES ir rusai netgi ėmė prognozuoti Vakarų pasauliui badą, užmiršę, jog badas JAV ir ES skiriasi nuo bado Afrikoje ir Azijoje.
JAV ir ES badas būna tada, kai vietoj dviejų automobilių žmogus turi tenkintis vienu. Patys aršiausi Kremliaus apologetai, užmiršę iki bedugnės krentantį rublį, netgi paviešino savo intymiausią fantaziją: "Krintantis dolerio ir euro kursas".
Iš tiesų viso labo pasitvirtino faktas, kurį seniai žino kiekvienas psichiškai sveikas žmogus: "Kiniška prekė yra šlamštas". Lygiai tas pats yra ir su Kinijos ekonomika, apie kurios klestėjimą ir šviesią ateitį jau keletą metų buvo skleidžiami pasakojimai ir legendos. Jas skleidė visi: žymūs ekonomistai, "įtakingi kairieji mąstytojai", netgi burtininkai bei filmų kūrėjai.
Elementarus pavyzdys – filmas "Laiko kilpa" (2012) su Bruce‘u Willisu ir paauglius iki pat trisdešimties metų vaidinusiu Josephu Gordonu Levittu. J.Gordono Levitto veikėjas Joe buvo žmogžudys, kuriuos atsiųsdavo laiko mašina iš ateities, t.y. taip būdavo sunaikinama tolesnė to žmogaus versija ir jis savotiškai ištrinamas iš tolesnio gyvenimo.
Visą šią veiklą kuravo Abe‘as (Jeffas Danielsas), kuris pats nužudymų užsakovo buvo atsiųstas iš ateities. Abe‘as klausia Joe: "Vis dar mokaisi prancūzų kalbos? Turėtum mokytis kinų". Joe: "Man patinka prancūzų kalba". Abe‘as, vos tramdydamas įniršį: "Turėtum mokytis kinų. Aš – iš ateities. Aš žinau".
Abe‘o požiūris perteikia scenarijų rašiusio žmogaus naivumą arba bent jau pašiepia tokį mąstymą. Kinijos ekonomikai buvo klijuojama šviesi ateitis, klestėjimas, netgi pasaulio valdymas. Ši valstybė tapo antrąja po SSRS, kurią komunizmo šalininkai pateikdavo kaip komunistinių idealų įgyvendinimo pavyzdį. Bet ar iš tiesų?
Pažvelkime, ką Kinija gali pasiūlyti pasauliui: 1. Ji gali pasiūlyti daug ir pigios darbo jėgos, kuri vilioja gobšus JAV ir ES verslininkus. 2. Ji gali pasiūlyti pasauliui daug pigių ir greitai lūžtančių prekių. Viskas. Visa Kinijos galia yra jos žmonių gausa ir tai, kad Kinija turi branduolinį ginklą. Viskas.
Tačiau ar pasaulį veda į priekį vien kiekybė? Ar ji yra ekonomikos šerdis? Ne. Visi puikiai žinome, kad nuo pigaus šlamšto pertekliaus, kuriuo Kinija užtvindo Vakarų rinkas, ankščiau ar vėliau ima pykinti. Ko pasekmė – Panelė Ekonomika apsivemia. O kas patinka Ekonomikai?
Ji mėgsta inovacijas, išradimus, improvizaciją, žmogaus fantazijos ribų nebuvimą, t.y. paprasčiausią laisvę. Norint pasauliui dovanoti inovacijų, neužtenka branduolinio ginklo. Būtinas tam tikras požiūris į žmogų (individą), į kūrybiškumą, į jo galimybes mesti iššūkį nusistovėjusiems šablonams.
Ar tokį požiūrį turi Kinija? Totalitarinė valstybė? Veikiau jau jį turi Šiaurės Korėja. Ar tą požiūrį turi Europa ir JAV? Žinoma. Europa yra subrendusi graikų filosofijoje, krikščionybėje, renesanso bei Apšvietos idėjose. JAV turi kiek kitokį, bet panašų požiūrį, kurio stuburas yra anglosaksiškas- protestantiškas.
Visa tai lemia, kad jau daugybę šimtmečių šie žemynai patiria reguliarius atsinaujinimus ir veda žmoniją į priekį. Nesvarbu, kiek imperijų juose bežlugtų, ten iškyla naujų ir prasideda naujas ciklas. Todėl Europa, JAV, demokratija ir kapitalizmas vis buvo, yra ir bus, nes būtent tai ir yra tie keturi drambliai, kurie laiko Žemės rutulį.
Kalbant apie akcijų rinkas Vakaruose, viskas priklauso nuo investuotojų proto, šaltumo ir nepasidavimo panikos skleidėjų demagogijai. Juk buvo laikai, kai didžioji dalis kompanijų nebendradarbiavo su Kinija ir jos vis tiek klestėjo. O šis pirmadienis buvo juodas galbūt tik Rusijai, Kinijai ir paauglėms. Mat mergaičių muzikos dievukai "One Direction" paskelbė nutraukiantys veiklą.
Naujausi komentarai