Prūsija buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, kuri vidurinį išsilavinimą 1763 m. padarė privalomą. Rodos, per tiek metų ši disciplina mūsų krašte turėtų būti smarkiai ištobulinta. Deja, Jungtinių tautų organizacija, palyginusi Lietuvos dešimtokų žinias su jų bendraamžių žiniomis pasaulyje, konstatavo ne itin malonų faktą: matematiką mokame tik vidutiniškai, kiek geriau sekasi skaityti ir rašyti.

Nepaisant prūsiškos kilmės ir dažnos savigyros, pagal mokinių žinias pasaulyje esame tik vidutiniokai.

Siekdamas ambicingo kultūros uosto vardo, klestintis uostamiestis turi kritiškai pažvelgti į tai, kaip toliau bus ugdoma naujoji miestiečių karta. Pavyzdį reiktų imti iš pasaulio geriausiųjų. 

Ištyrusi Tony Blairo vadovaujamos D. Britanijos pavyzdį, kai švietimo finansavimas buvo padvigubintas, bet moksleivių žinių lygis nepakilo, „Mckinsey“ konsultacinė kompanija padarė išvadą, jog šalis pasirinko klaidingus prioritetus.

Atidžiai tyrę įvairias švietimo sistemas ir ieškoję šito priežasčių, konsultantai atskleidė neįtikėtiną atradimą: moksleivių žinios visiškai nepriklauso nuo klasės dydžio.

Sėkmingiausios pasaulio švietimo sistemos Suomijoje ir Pietų Korėjoje turi dideles klases, itin kvalifikuotus mokytojus ir skiria labai daug dėmesio mokinių gebėjimų atradimui bei lavinimui. Ką tai sako mums, gyvenantiems Klaipėdoje?

Klaipėdos visuomenė demografiškai sensta: jei 2001 m. moksleivių buvo 31 tūkst., šiandien jų tėra 17 tūkstančių.

Per vos daugiau nei dešimtmetį mokinių sumažėjo net 40 proc., tuo tarpu mokytojų – tik 10 proc. Kai kuriose mokyklose vienam darbuotojo etatui šiandien tenka vos 2,5 moksleivio, o daugelyje mokyklų vadovavimo ir socialinės pagalbos išlaidos pasiekia 40 (ir daugiau) procentų viso įstaigos darbo užmokesčio.

Kuo mažesnė mokykla, tuo daugiau pinigų keliauja ne tiesiogiai su mokiniu dirbančiam mokytojui, o administravimui.

Dabar mokinių stokojančioms ir neišsilaikančioms įstaigoms trūkstami resursai perskirstomi dalį lėšų atimant iš sėkmingiausių ir populiariausių mokyklų.

Dažnai perskirstomos sumos pasiekia 500 tūkst. litų ribą metams arba iki 20 proc. įstaigos lėšų.

Paradoksalu, bet dėl sumažėjusio mokymo krūvio vienam švietimo darbuotojui, moksleivių žinių proveržio pastarąjį dešimtmetį neišvydome – lygiai taip pat, kaip ir D. Britanijoje po „žymiosios“ Tony Blairo reformos.

Ne ką mažiau „iškreiptas“ ir turto valdymas. Mieste turime apie 300 tūkst. kv. m. pedagoginių įstaigų patalpų. Mokinių skaičiui mažėjant, vis mažiau resursų lieka mokyklų remontui – juk išlaikomas plotas nesikeičia.

Šiandien net geriausioms įstaigoms Visuomenės sveikatos centras rašo grasinančius aktus dėl antisanitarinių sąlygų valgyklose, tualetuose ir kitose bendrosiose erdvėse.

Akivaizdu, jog dėl populiariausių mokyklų varvančių stogų kaltas ištuštėjusių įstaigų išlaikymas. Pakeitę prioritetus galėtume Klaipėdos mokiniams pasiūlyti pagal naujausius pasaulinius standartus įrengtas klases, visapusišką neįgaliųjų integraciją ir net po dviratį kiekvienam.

O ir tėveliams būtų galima drąsiai atsakyti: „Pasilikite mokyklų remontui skirtus pinigus – mes jų turime pakankamai. Tačiau nepykite ir supraskite, kai apsispręsime dėl reikalingų reformų“.

Padarę paprastas, bet blaivias išvadas, turime peržiūrėti mokyklų tinklo efektyvumą, skatinti perspektyviausias mokyklas ir pedagogus. Mokiniai ir jų tėvai jau pasirinko.

Dabar atėjo laikas politiniams ir administraciniams sprendimams – reikia uždaryti ištuštėjusias mokyklas, sujungti mažesnių įstaigų administracijas. Sutaupyti resursai padėtų į miestą privilioti geriausius šalies pedagogus.

Profesionaliems mokyklų vadovams turime suteikti laisvės kurti ir dirbti savo darbą, bet dera kritiškai įvertinti faktą, jog 1/3 iš jų – pensinio amžiaus.

Savivaldybė, kaip socialiai atsakingas darbdavys, privalo sudaryti lyderiaujančią personalo politiką švietimo sektoriuje: reikia rūpintis tiek geriausių jaunų profesionalų pritraukimu, tiek ir profesionalių senjorų laipsnišku aktyvumo mažėjimu. Atleidžiamais darbuotojais turi pasirūpinti profesionalai, suteikdami jiems tinkamą konsultacinę perkvalifikavimo pagalbą.

Mokinių ir labiausiai motyvuotų specialistų atžvilgiu delsimas yra nusikalstamas. Mūsų moksleiviai nusipelnė geriausio išsilavinimo šalyje ir Europoje, kurį suteiktų geriausi šalies pedagogai geriausiai aprūpintose šalies mokyklose. Patikėkite, tai yra įmanoma.