Daug kas „Karštame telefone“ verkšlena, kad mūsų žiniasklaidoje pernelyg daug kalbama apie tą Viktoriją Siegel (ar kaip ji ten).

Sutinku, kad portaluose šita moteriškė ir jos patinėlis sulaukė pernelyg daug nepelnyto dėmesio, tačiau reikia suvokti, kad žurnalistai dažniausiai mąsto labai primityviai.

Jeigu prie straipsnio apie kvantinę astrofiziką yra trys komentarai (ir šis straipsnis perskaitytas 25 kartus), prie teksto apie 1994 m. genocidą Ruandoje – 30 (jis aplankytas 75 kartus), o prie įprasto pranešimo apie Viktoriją ir jos sutuoktinį yra 300 komentarų (ir jis aplankytas 6 tūkst. kartų), tada žurnalistai padaro išvadas, kad Lietuvos žmonėms yra įdomios ne rimtos temos, o visokių siegelių gyvenimas ir jų peripetijos.

Vadinasi, reikia skaitytojams duoti dar daugiau siegelių, taip pat nepagailėti naujienų apie paksaites, grigaičius, zvonkus ir kitas visam likusiam pasauliui svarbias „naktines personas“.

Lietuvos skaitytojai yra valdomi emocijų ir labai lengvai pasiduoda provokacijoms ar banaliems viešųjų ryšių triukams.

Anksčiau žmonės žviegdavo dėl Andriaus Užkalnio tekstų, t. y. kad jų pernelyg daug portaluose. Kaip jų galėjo nebūti daug, jeigu jūs (skaitytojai) prie kiekvieno jų palikdavote mažiausiai po šimtą komentarų net tais laikais, kai šį veikėją buvo ištikusi akivaizdi kūrybingumo krizė.

„Bet juk žmonės tuose komentaruose jį keikdavo“, – pasakysite jūs.

Tai – visiškai nesvarbu. Internetinėje žiniasklaidoje svarbiausias kriterijus yra apsilankymų ir komentarų skaičius, o ne jų turinys.

Televizijos atveju – tas pats. Galima tik iš dalies pasidžiaugti, kad daugiausia komentarų ir apsilankymų internete sulaukia kontroversiškos ir skandalingos temos – Garliavos mergaitės epopėja, Rūtos Vanagaitės „Mūsiškių“ marketingo akcija, Generolo Vėtros lentelės godos, gyvenimo sovietmečiu, žydų genocido ir Lietuvos partizanų, Rusijos ir Ukrainos reikalai.

Tačiau ir tai rodo, kad Lietuvos skaitytojai yra valdomi emocijų ir labai lengvai pasiduoda provokacijoms ar banaliems viešųjų ryšių triukams.

Kitaip tariant, „nieks kits čia nekalts mergužėle, tik tū paty“.