Perskaičiau A.Dykovienės straipsnį "Šeimai – takelis į užribį" ("Klaipėda", 2013 11 27). Pati esu susidūrusi su sodybos "SOS vaikai" vadove Virginija Kairiene, mačiau, kaip ji dirba su vaikais ir galiu drąsiai teigti, kad tokių, kaip ši moteris, – reta, ji tikrai dirba pagal pašaukimą.

Aš pati vaikų globos namuose esu gyvenusi 11 metų nuo 1946 iki 1957 m. Vėliau pati 40 metų dirbau su vaikais, todėl šį darbą labai gerai pažįstu. Ir galiu drąsiai teigti, kad su tokiais nuostabiais kolektyvais, kurie globoja ir ugdo vaikus, teko susidurti per gyvenimą tik du kartus, tai – mano pačios vaikų namų auklėtojos vienuolės ir V.Kairienė bei jos kolegės.

Pokariu augau Panevėžio vaikų namuose, juose dirbo tik vienuolės. Tuose namuose buvo apie 80 vaikų. Tokio auklėjimo ir taip paruoštų vaikų gyvenimui aš daugiau niekada nesutikau.

Tai, ką tada išmokau, dabar tebedarau. Buvo viena tokia vienuolė, kuri mus auklėjo pagal Antono Makarenkos sistemą, nors daugelis dabar bando jam primesti tarybinį šleifą. Tačiau analogiška sistema veikė ir senovės Graikijoje.

Galiu teigti, kad V.Kairienė irgi dirba labai panašiai. Ji – nuostabi pedagogė ir vadovė. Visas jos kolektyvas apmokytas, kaip bendrauti su vaikais, įskaitant net virtuvės darbuotojas. Jos žino, kaip atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Net į virtuvę įbėgusio vaiko neišvaro, o paaiškina, kad dar ne laikas valgyti, teks palaukti. Mačiau ne kartą, kaip su vaikais bendrauja, kaip vyresniuosius moko mažesnius prižiūrėti.

Visa tai stebėjau pati, nes buvau atnešusi šiems vaikams paramos. Šitos sodybos "SOS vaikai" jokiu būdu negalima likviduoti, o tik reikia dar labiau stiprinti.

Noriu kreiptis ir į savivaldybės darbuotoją Danguolę Netikšienę, kuri aiškina, kad vargšė moteris – pati kalta. Atsiprašau, ne kiekvienas pajėgus tas biurokratines "abrakadabras" įveikti.

Manau, kad tokius valstybinius ar savivaldybės postus užimantys asmenys privalo išlaikyti psichologijos egzaminą, nes šitaip vaikyti pagalbos atėjusių žmonių negalima.

Akivaizdu, kad valdininkai jokio supratimo apie psichologiją neturi, net nežino, kad tarp suaugusiųjų yra tokių, kurie patys nepajėgia susitvarkyti elementarių dokumentų. Argi nebuvo galima surašyti tai moteriai ant lapelio, kokius popierius ir kur ji turi susirinkti?

Būtų užtekę žmogiško šilto santykio į bėdą pakliuvusiam žmogui, tačiau labai dažnai to sulaukti iš valdžioje sėdinčiųjų neįmanoma.