.png)
- Viktorija Razgun
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įsiūtis: kažkam nepatiko, kad lentelėje parašyta, jog Mosėdis yra ne Žemaitijoje, o kuršių krašte.
Visai neseniai teko lankytis Mosėdyje. Priminsiu, kad Mosėdis – tai nedidelis miestelis Skuodo rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje prie Bartuvos upės. Jis yra 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų.
Labiausiai Mosėdis įžymus tuo, kad čia yra Vaclovo Into akmenų muziejus. Nors gal ir eklektiškai išdėstyti, akmenys išties daro nemažą įspūdį.
Miestelis sutvarkytas, yra kavinė ir vietų, kur civilizuotai galima pastatyti mašiną.
Tačiau šįkart ne apie tai. Dėmesį patraukė mėlyna atminimo lentelė šalia vieno namo Kęstučio gatvėje. Lentelė skirta prieškario fotografės Malkos Sekolektoraitės (1906–1941) atminimui. M. Sekolektoraitės ir jos tėvo gyvenimo kelionė nutrūko Kretingoje, kur juos nužudė naciai. Labai liūdna istorija.
Dėmesį patraukė ir lentelės viršuje esantis užrašas: „Sveiki atvykę į Kuršių kraštą!“ Puiku. Pasirodo, ir Skuodo rajone yra išsilavinusių žmonių, žinančių, kad ši teritorija nėra Žemaitija, kaip daug kas įsitikinę, o senųjų kuršių žemės.
Taip pat Žemaitija jokiu būdu nėra ir niekada nebuvo Klaipėda, Palanga ar Kretinga bei daugelis kitų miestelių ir kaimų šiame regione. Tikroji Žemaitija yra Raseiniai, Tauragė, Kražiai.
Čia situacija yra panaši, kaip su „lietuviškais“ vardais, kuriuos gyventojai mėgsta duoti savo vaikams: galvoja, kad, pavyzdžiui, vardas „Jonas“ – lietuviškas, o realiai jis yra žydiškas. Panašiai ir dėl Petro, Juozo, Kazimiero. Pirmasis yra graikiškas, antrasis – žydiškas, trečiasis – slaviškas.
Taip ir čia – žmonės galvoja, kad gyvena Žemaitijoje, o realiai tai yra buvusios kuršių žemės. Va, prie ko priveda nenoras nieko žinoti, išsilavinimo spragos ir tamsumas.
Matyt, dėl tų priežasčių minėtoje atminimo lentelėje juoduoja negrabiai didžiosiomis raidėmis juodu flomasteriu kažkokio bukapročio iškeverzotas žodis „Netiesa“. Lietuvoje dažniausiai paaiškėja, kad tokia „netiesa“ dažniausiai ir yra tikra tiesa.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Eksmeras A. Vrubliauskas Kauno...
-
Baigiasi išankstinis balsavim...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas5Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...