Kaip pridera sąžiningam raštininkui, jau pavadinimu įspėju, kad šį straipsnį gali skaityti ne jaunesni kaip vienerių metų „Klaipėdos“ skaitytojai. O rašysiu jame apie pirmąjį reguliarų naktinį Klaipėdos autobusą, kurio numeris stebėtinai sutampa su tikslinės straipsnio auditorijos apibrėžimu. Pirmąją autobuso važiavimo naktį apsukau autobusėliu penkis ratus.

Ateities transportas

Naktinis autobusėlis yra toks, kokie turėtų būti visi mažos talpos privežamieji: visiškai naujas, kondicionuojamas, aiškios švieslentės,  bevielis ryšys (wi – fi). Mokant grynaisiais ne perkamas žymėjimui bilietas, o išduodamas kasos aparato kvitas. Nėra tik įrangos įvažiuoti neįgaliesiems. Tad jeigu koks naktinis klubas rengs šokių vežimėliuose konkursą, grįžti namo šokėjai turės kažkokiu kitu būdu.

Tačiau šituo ateities transportu važinėja dabarties žmonės.

Keleiviai

Miesto tarybos patvirtintose keleivių vežimo taisyklėse aiškiai parašyta, jog neblaivūs keleiviai – nevežami. Taigi naktinukas skirtas tiems, kurie iki paryčių centro smuklėse gėrė pieną. Šviežiai spaustas sultis. Čiobrelių arbatą.

Penktadienio nakties reisuose pieną buvo gėrusi miesto valdžia, dalis važiavusio jaunimo, na ir aš bei vairuotojas. Ir pasakysiu jums čia atvirai, jau taip rėšiu iš peties nemalonią, netikėtą tiesą: ne visi, oi ne visi klaipėdiečiai savaitgalio naktimis namo grįžta blaivūs!..

Naktinio vairuotojui suteiktas didesnis savarankiškumas priimant sprendimus – kur stoti, ar stoti, jeigu keleivis stotelėje visu kūnu laiko stulpą kad šis nenugriūtų...

Vairuotojas instruktuotas ne tik laikytis taisyklių, tačiau ir vadovautis protingumo kriterijumi. Aišku, kad ne bet koks vairuotojas gali dirbti naktinuku. Vežęs mus Audrius buvo patyręs ir geranoriškas žmogus. Pirmoji naktis, beje, buvo rami.

Kukli parama verslui

Paskutinę didžiųjų autobusų važiavimo valandą įprastai jiems prieš nosį važiuoja maršrutiniai taksi -  nusiveža nekantriuosius ir mokiuosius. Didžiųjų grafikas yra orientyras „mikrobams“: reikia važiuoti minute anksčiau. Nebetekę šito kelrodžio, po valandos ir jie pradingsta iš gatvių. Naktinukas, kai žmonės įpras juo važiuoti, irgi galės tarnauti mikriams tokiu kelrodžiu bent trejiems reisams: vos po vidurnakčio iš centro į miegamuosius, pusę pirmos iš Vingio gatvės į centrą, ir vos po pirmos vėl iš centro į Vingį. Vis šiokia tokia miesto valdžios paspirtis smulkiajam verslui. Na – nesavanoriška parama, nors ir planuota: juk gyvenimo realijas žinantys žmonės viešąjį transportą organizuoja.

Valdžia išbandė

Pirmuoju reisu važiavo visa miesto transporto valdžia ir meras su žmona. Iš šalies transportininkai atrodė kaip iš pamokų pabėgę mokinukai: džiugūs ir neramūs. Tarsi darantys kažką, už ką auklėtoja nepagirtų. Bet užtat – nuotykis.

Paprastai posėdžiuose transportininkai su miesto valdžia susitinka kalbėti apie pinigus ir važiavimo režimą. Sprangiose ir klampiose diskusijose ieško balanso tarp poreikių ir galimybių. O toje romantiškoje naktinėje kelionėje lengvai bendravo, stebėjo naktinį miestą, atsakinėjo į keleivių klausimus.

Nežinau, ar dažnai Klaipėdos mero darbiniai maršrutai siekia pietinius miesto rajonus. Bet kuriuo atveju gerai, kad jis savo dugnu pajuto Vingio gatvės lopus. Kasdien gatve kratosi tūkstančiai klaipėdiečių, o ji – lopas ant lopo.

Išmaniosios keleivės

Prieš dvi Bandužiuose į centrą važiuoti įlipo dvi merginos. Ketvirtos valandos reisu jos iš centro taip grįžo ir namo. Pavarlinėjusios, bet blaivos. Jaunimui šitos paslaugos reklamos nereikia, susižino apie galimybę nemokamai (na – su terminuotuoju bilietu) naktimis važinėti iš savo modernaus džiunglių telegrafo, feisbuko. Kaip tik grįždamos aptarinėjo tuos keistus žmonės, kurie pyksta užtaginti feisbuke.

Turbūt dauguma naktinuko keleivių tokie išmanieji ir bus. Grynaisiais (neskaitant pirmojo reiso, kuriuo važiavusi valdžia stropiai pirko bilietus) per naktį vairuotojas surinko gal 20 litų. Tokia štai to maršruto ekonomika, o nuvažiuota per naktį 117 kilometrų.

Beprasmis griežtumas

Naktį autobuso trasoje veikia trys šviesoforai. Nedaug prasmės iš jų veikimo. Nebent tiek, kiek  žibintininko iš „Mažojo princo“ pasakos triūse: keisti šviesas tik tam, kad jos būtų keičiamos ir nesugriūtų dienos pasaulio tvarka.
Naktį apskritai daugelis dalykų, kurie dieną atrodo jeigu ne logiški, tai bent neerzinantys, matomi kitomis akimis. Verksmingo veido politikas reklaminiame stende Taikos prospekte griežtai visą parą mus ragina: „Lietuva, kelkis!“ Dieną kaip dieną, bet trečią valandą nakties tai skaitant... Na, turiu pasakyti, kad važinėdamas kiek kartų tai skaičiau (o skaičiau penkis kartus) – tiek kartų nepritariau šitai jo politinei programai.

Yra laikas Lietuvai keltis, bet juk yra laikas ir miegoti.

Nakties eldija

Po antros ne kiekviename reise buvo keleivių. Autobuso važiavimo režimas kitoks nei mikriuko. Jis laikosi tvarkaraščio, o jame numatytas ir laikas sustoti stotelėje, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, išduoti kasos aparato kvitus. Kai tų keleivių nėra, vairuotojas – kad neaplenktų grafiko – važiuoja lėtai. Gal 30 km/h, patrulinio policijos ekipažo greičiu. Tuščias miestas, gelsvi žibintai. Autobusėlis kaip eldija slysta Taikos prospekto asfaltu; kartas nuo karto kaip vandens blusos trigubai didesniu greičiu pralekia taksi.

Vienaip jautiesi miestu dieną važiuodamas į tikslą: skaičiuoji minutes, džiaugiesi, kai tavo autobusui dega sankryžoje žalia. Mintyse rengiesi dalykiniam susitikimui. Atstumas iki tikslo – tai kliūtis, kurią reikia kuo greičiau įveikti.

Lėtai riedančiame naktinuke man tikslas buvo pats kelias, atstumas – draugas, Klaipėda – pašnekovė.

Važiuos ir kitą savaitgalį

Šiuo metu N1 yra savaitgalinis maršrutas. Dabar jis važiuos naktį į šeštadienį ir naktį į sekmadienį.
Autobuso maršrutas: http://www.klaipedatransport.lt/index.php?-1262235788
Autobuso grafikas: http://stops.lt/klaipeda/#bus/n1/a-b

Autobusą galėtų išbandyti ir čia atvykę mūsų vilniečiai draugai – savo mieste jie tokio neturi.