Viktorija:

– Mano manymu, tas ženklas niekam tikęs. Kaip jis apibūdina mūsų miestą? Niekaip. Jeigu nepasakytų, kad tai K raidė, tai ir nesuprasčiau. Kiek, sakote, visas tas ženklo sukūrimas kainavo? 24 tūkst. eurų? O Viešpatie. Ne, tas ženklas netinkamas. Jis turi būti aiškus ir senam žmogui, ir vaikui. Kitaip tariant, šitas ženklas mūsų miesto nereprezentuoja.

Ernestas:

– Girdėjau apie tą logotipą, tik nesuprantu, kam jo reikia. Nežinau, kažkoks keistas ženklas, man jis nelabai patinka ir su Klaipėda, manyčiau, nieko bendra neturi.

Rolandas:

– Šitas ženklas Klaipėdai gal ir tiktų, nepaisant, kad dauguma galbūt galvoja kitaip. Tai yra kai kas naujo, bet, manyčiau, turime miesto herbą ir jo Klaipėdai pakanka, jį galima naudoti kaip skiriamąjį mūsų ženklą. Todėl šito naujo ženklo kūrimas tiesiog yra pinigų švaistymas.

Edas:

– Kiek, sakote, už to ženklo sukūrimą sumokėjo miestas? 24 tūkst. eurų? Ir tik toks tas ženklas išėjo? Mano manymu, kainavo per daug, o rezultatas nei šioks, nei toks.

Rima:

– Nelabai suprantu šito keisto kūrinio paskirties, jo poreikio ir nesuprantu dėl to ženklo kilusio skandalo. Ir jau visiškai nesuvokiama viso to kaina.

Linas:

– Keistas man šitas ženklas. Kažkokia bangos dinamika tarsi matyti, bet džiaugsmo visa tai nekelia. Kiek, sakote, kainavo? 24 tūkst. eurų? Čia už kilogramą ar už toną? Kaip už toną, galbūt kaina ir ne per didelė. Tačiau, kalbant rimtai, girdėjau, kad S.Jobsas už savo kai kuriuos prekės ženklus dizaineriui, pasaulio įžymybei, sumokėjo 100 tūkst. dolerių. Vadinasi, logotipai yra nepigūs dalykai, bet mūsų besivystančiai šaliai, nepaisant, kad jau išlipome iš Afrikos provincijos lygio, minėta suma yra per didelė.