Taip ir nutiko man šių metų gegužės 30 dieną, kai dienraštyje "Klaipėda" perskaičiau gerbiamos Astos Aleksėjūnaitės straipsnį su mįslingu pavadinimu "Dėl pažymų – mįslė".

Prieš publikuojant šitą straipsnį sulaukiau dienraščio "Klaipėda" žurnalistės skambučio ir visiškai atvirai atsakiau į jos keliamus klausimus.

Reikia pripažinti, kad būtent apie tuos klausimus buvo parašyta pakankamai tiksliai ir objektyviai.

O tai buvo klausimai apie beveik dešimties metų senumo susidorojimo su karininku istoriją, kurioje taip pat buvo naudojama "slaptumo pažymos" korta, ir kuri baigėsi mano naudai – po dvylikos (vietoj keturių) mėnesių patikrinimo ir kitų neteisėtų veiksmų man buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija su žyma "Visiškai slaptai".

Reikia pripažinti, kad trumpai kalbėjome ir apie vieną iš mano buvusių darboviečių, kuri buvo minima spaudoje dėl galimo FNTT tyrimo.

O šitoje vietoje jau prasidėjo prielaidos ir interpretacijos.

Ir tada ir dabar galiu pasakyti tik tiek, kad dirbau šitoje įmonėje nuo 2010 iki 2012 metų ir užsiiminėjau laivų remontu, statyba ir eksploatacija. Išėjau iš įmonės savo noru, ir tai nebuvo susiję su įmonės veikla, nes išėjau dėl asmeninių priežasčių.

Bandymas "pripaišyti" man vos ne asmeninę bičiulystę su vienu iš šios įmonės akcininkų ("Vyras pripažino, jog Vladimirą Stefanovą gerai pažinojo...", "KD") yra nepagrįstas, nes su juo nebendravau beveik dešimt metų iki įdarbinimo ir nebendrauju jau beveik septynerius metus po išėjimo iš įmonės.

Taip pat straipsnyje netiesiogiai yra minima, kad dėl neaiškių priežasčių neprisimenu arba bandau nuslėpti FNTT kratos faktą.

Galiu tik pasakyti, kad sunku prisiminti ar nuslėpti faktus, apie kuriuos nieko nežinojau ar sužinojau tik iš žiniasklaidos po kelerių metų.

Nedirbau nuolat šitame biure ir nebuvau dažnas jo lankytojas. Ir, kas be ko, nesulaukiau išsamaus pranešimo apie minėtą faktą nei iš įmonės direktorės, nei iš jos akcininkų.

Tačiau viskas gal ir nesulauktų ypatingo dėmesio, jeigu ne kiti straipsnio teiginiai, kurie privertė mane kreiptis į dienraščio "Klaipėda" vadovybę su reikalavimu paneigti paskelbtą informaciją.

Straipsnyje yra rašoma: "Pats O.Mariničius, kaip galima įtarti, kruopščiai slėpė šį savo biografijos faktą (darbas įmonėje "VG Ltd" – O.M.) nuo rinkėjų." "Politinės partijos Rusų aljansas kandidatas O.Mariničius į Klaipėdos miesto savivaldybės narius Vyriausiajai rinkimų komisijai nenurodė, ką veikė 2010–2012 m. ir iš ko gyveno".

Noriu paskelbti, kad minėta informacija neatitinka tikrovės ir sukelia neigiamų pasekmių man kaip žmogui, politikui, bei gali daryti neigiamos įtakos mano tolesnei karjerai.

Man dalyvaujant Seimo ir savivaldos rinkimuose VRK buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai. Mano gyvenimo aprašymas, kur aiškiai nurodytos visos darbovietės, buvo paskelbtas dar 2016 metais per Seimo rinkimus ir yra viešai prieinamas.

Gyvenimo aprašymo pateikimas per savivaldos rinkimus nėra numatytas įstatymu.

Siūlymas įrašyti į "Privačių interesų deklaraciją" visas Klaipėdos įmones ir organizacijas, iš kurių per visą savo gyvenimą turėjau pajamų, neatlaiko jokios kritikos.

Per savo gyvenimą pateikiau aibę savo gyvenimo aprašymų tiek darbovietėse, tiek ir specialiosioms tarnyboms. Esu atviras ir neturiu ko gėdytis ar slėpti.

Ir pabaigai norėčiau pabrėžti, kad niekada ir nieko neslėpiau nei nuo savo rinkėjų, nei nuo kitų žmonių!

P.S. Gerbiama žurnaliste Asta, aš niekada netarnavau rusų Laivyne!