Šią savaitę įvyko keli vienas su kitu iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai. Visų pirma, pasaulį pasiekė amžiaus išradimas. Vienas trenktas dizaineris sukūrė vibratorių, kuriame būtų galima laikyti mirusio mylimojo pelenus, kad intymus ryšys nenutrūktų net po mirties.

Remiantis apklausų duomenimis, Rusijoje mylimam VV iškeliavus į amžinuosius socialistinio rytojaus medžioklės plotus, tokį daikčiuką turėtų įsigyti bent 80 proc. šios šalies gyventojų. Klausimas, ar visiems užteks pelenų?

Atsitiktinumas ar ne, bet veikiausiai suviliotas šio išradimo į mūsų miškus atklydo meškos patinėlis, kuris tikriausiai norėjo nupirkti šį įrankį savo žmonai, kad ta jį prisimintų, jei netyčia į jį kada nors pataikytų GRAD raketa. O gal ši meška ieškojo visai ne prekių suaugusiesiems? Juolab kad tą pačią dieną pas mus buvo sugautas FSB agentas, tad kas galėtų paneigti, jog mūsų apkalbamas lokiukas nėra meška užsimaskavęs Rusijos šnipas?

FSB agentas, pasak žinovų, simbolizuoja tai, kad Rusija mūsų negerbia ir laiko mūsų šalį beveik savo žeme, mat FSB yra skirtas vidaus saugumui, o užsienyje paprastai šnipinėja visai kita organizacija.

Ketvirtasis svarbus įvykis – fiasko patyrusi bokso kova tarp tokio Floydo Mayweatherio ir Manny Pacquiao. Kova buvo išreklamuota kaip šimtmečio renginys bokso istorijoje ir visus nuvylė, mat buvo visiškai nuobodi, o kai kurie žmonės, norėdami pasirodyti prieš kaimynus, už bilietus paklojo po kelis šimtus tūkstančių dolerių.

"Sporto gerbėjai", neskiriantys Muhammado Ali nuo Rocky‘o Balboa, po šios kovos pareiškė, jog organizatoriai turėtų žiūrovams grąžinti pinigus. Mielieji, boksas tai ne wrestlingas, bet rimtas sportas, o rimtame sporte taip jau būna, kad dauguma varžybų – nuobodžios.

Dažnai tai šaltai sustyguota ir apskaičiuota kova, kuria siekiama visiško varžovo pažeminimo. Pasitaiko atvejų, kai pralaimi ne tik vienas sportininkų, bet ir žiūrovas, o tie, kuriems pasiseka pamatyti kino ekranizacijos vertą kovą, yra tikri laimės kūdikiai, mat varžybų įdomumas nuo bilietų kainos nepriklauso.

Po šio mačo netgi buvo pareikšta – boksas mirė. Akivaizdu, kad tai pasakęs žmogus nusipelnė, kad jam Mike‘as Tysonas nukąstų ausį. Taigi, kas bendro tarp šių keturių, iš pažiūros nesusijusių įvykių – vibratoriaus atradimo, lokio vizito, pričiupto šnipo ir bokso kovos?

Visi jie simbolizuoja artėjančią apokalipsę, kuri, regis, prasidės šį savaitgalį. Kaip tik tuo metu sukaks lygiai septyniasdešimt metų, kai žmonės, inicijavę Antrąjį pasaulinį karą, jį laimėjo. Pradėję šią fantasmagorišką orgiją grafo Ribentropo ir kokteilinio Molotovo paktu, "Žiemos karu" bei Katynės žudynėmis, jie ją užbaigė virš Reichstago iškelta šėtono tarnų simboliu ženklinta vėliava bei tūkstančiais išprievartautų Vokietijos moterų.

Šlovinantieji šią pergalę labai norėtų pamiršti kelis dalykus. Visų pirma, dabar taip nekenčiamų supuvusių Vakarų ir "amerikonų" materialinę pagalbą, mat tuo metu bolševikai buvo taip įsijautę į "penkmečio planų įgyvendinimą per dvejus su puse metų", kad užmiršo savo kariams pasiūti batus. Ar verta minėti, jog raudonarmiečiai Berlyną šturmavo avėdami amerikietišką apavą? Antroji pergalės monetos pusė – žudikiška J.Džiugašvilio strategija: "Avis – į skerdyklą".

Nesibaigianti patrankų mėsa prie Stalingrado, o ir kitur, tol talžė vermachto pulkus, kol fricai iššaudė visus šovinius ir išsikraustė iš proto. O už garantiją, kad išsigandusios avys nepultų bėgti iš mūšio lauko, buvo atsakingi NKVD aviganiai, kurie neretai pliekdavo saviems į nugaras.

Nugalėtojai šių dviejų garbės nedarančių pergalės momentų tikrai neprisimins, nes draugas VV liepė perrašyti istoriją. Nenustebkite, jeigu kada nors išgirsite, jog būtent V.Uljanovas išrado garo mašiną.

Ir štai istorija vėl kartojasi. Tik šįkart neturėdami amerikonų paramos VV šalininkai yra pasiryžę kovoti prieš visą pasaulį. Tą jie daro jau beveik metus ir, nors kurį laiką skerdynės Donbase ir Luhanske prigeso, tyla visada būna prieš audrą.

Daugelis politologų ir kitų būrėjų yra įsitikinę, jog taifūnas turėtų kilti būtent po Gegužės 9-osios minėjimų. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Daugelio iš mūsų gyvenimas sustabarėjęs, nuobodus ir pilkas. Esame įklimpę rutinos pelkėje ar sukamės tarsi jūrų kiaulytė rate. Taip užmiršdami savo artimajam pasakyti patį seniausią reklaminį ir dar politinį šūkį: "Aš tave myliu." Ačiū tau, Viešpatie Jėzau Kristau, už pasaulio pabaigą ir už jos vykdytoją VV, kuris net sėdamas blogį geba praskaidrinti mūsų niūrią kasdienybę.

Bėda tik ta, jog šis praskaidrinimas gali būti paskutinis. Bet, skirtingai nei į bokso kovą, bilietai į renginį beveik nemokami. Gaila, kad to nesuvokė Vakarų lyderiai, kurie visi vienas po kito atsisakė dalyvauti Gegužės 9-osios šventėje.

Jubiliejų papuoš tik mirštančią komunistinę ideologiją atstovaujantys marginalai iš Kubos, Vietnamo ir Kinijos, kurie formaliai su Antruoju pasauliniu karu net nesusiję. Serbija. Kas dar? Ach, taip. Turėjo čia atvykti ir kitas tuomet neegzistavusios šalies Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Čiukas, ar kaip jis ten, bet, deja, VV jam nepardavė kažkokių raketų sistemų ir didysis vadas atsisakė vykti į šią šventę. Tai niekšas.

Kita vertus, jo elgesys parodo, kad švenčiantieji pergalės prieš fašizmą šventę neturi jokio ideologinio stuburo, kokį turėjo jų pirmtakai, įkvėpę Erico Arthuro Blairo romanus. Mums belieka pasiguosti, jog dar ne viskas prarasta, ir pasirūpinti užkandžiais bei muzika pasaulio pabaigos belaukiant. Vis kažkaip smagiau. Rekomenduotini kūriniai: "The Doors" šedevras "The End" ir "AC/DC" daina "Hells Bells".