Privačiose latifundijose rudenį nuimamas ilgus mėnesius puoselėtas derlius. Nuo jų neatsilieka ir televizija. Merdėjusi visą vasarą ir maitinusi žiūrovus šimtus kartų matytais filmais su Jeanu-Claude‘u Van Damme‘u (1960) ir Chucku Norrisu (1940), ji pagaliau prisikelia naujam gyvenimui, kad parodytų mums dar daugiau šedevrų su tais pačiais aktoriais.

Savitą rudens žavesį visuomet įvertina ir dvasingoji gyvenvietė Batka, kurioje gyvena patys dvasingiausi iš dvasingiausių pasaulio žmonių. Įsikūręs Dvasingumo dauboje, šis miestelis kasmet šlovina artėjantį rudenį, o kas ketverius metus rengia ir patį dvasingiausią pasaulyje festivalį "Zapad", skirtą ciklo pabaigai paminėti.

Bėda ta, kad šiemet atsirado niekšelių, pavydinčių Batkos gyventojams dvasingumo ir norinčių apkartinti jiems gyvenimą. Tad vieną dieną paklaikusiomis akimis į pagrindinę Batkos gatvę atbėgo Dvasingosios Daubos rajono mero Vovano pavaduotojas Sergejus nešinas žinia Batkos miesto merui Aleksandrui Lukošievičiui.

"Baisią žinią, o dvasingojo miestelio mere Aleksandrai Grigorijevičiau, tau turiu", – prabilo pasiuntinys. "Tai sakyk greičiau, netylėk kaip žuvis, mazuto į nasrus prisisėmusi, kalbėk, o Sergejau Viktorovičiau." Sergejus prakalbo: "Dykosiose žemėse, kur gyvena fašistai elfai ir klastingi žmonės masonai, pavydintys mums dvasingumo, įvyko skvarbūs pokyčiai. Gentys, kurioms vadovauja karalius Donaldas Trumpas, kunigaikštis George‘as Sorosas ir karalaitė Paris Hilton pasiskelbė valstybėmis. Veišnorija, Vesbarija ir Lubenija – taip jos dabar vadinasi. Ir sakoma, kad jos dabar mus puls, kupinos etninės ir religinės neapykantos bei teritorinių pretenzijų. MUS! O juk mes – dvasingumo ir taikos bastionas – Batkos miestelis, įsikūręs dvasingiausioje planetos dauboje."

Aleksandras Grigorijevičius tik suklapsėjo akimis, tarsi pabudęs iš letargo: "Atleisk, o Sergejau Viktorovičiau. Nesiklausiau, valgiau šį rytą pupelių troškinį, o dabar mąsčiau apie jų sukeltą etninę ir religinę įtampą bei teritorinę pretenziją manajame žarnyne." Sergejus pratrūko: "Pikti ir pavydūs žmonės susivienijo ir dabar nori atimti svarbiausią mūsų turtą – dvasingumą. Pabusk, o Aleksandrai."

Aleksandras pasikrapštė nosį ir prabilo: "Ach, taip, pikti žmonės. O ką apie tai mano rajono meras Vova?" Sergejus atsakė: "Vovanas Vladimirovičius nori atšaukti dvasingumo festivalį "Zapad"." Tai išgirdęs Aleksandras atrėžė: "Atšaukti "Zapad"? Na, jau ne. Kad ir kokie pikti ir pavydūs žmonės norėtų mums, dvasingiausiems pasaulio gyventojams, pakenkti, mes nenusileisime. Mes kovosime ir ne smurtu, o taip, kaip geriausiai sugebame, – dvasingumu. Mes linksminsimės ir dvasingai skelbsime taiką, kokią atnešėme į Moldovą, Gruziją, Čečėniją, Krymą ir Donbasą. Valio, draugai, socializmas jau čia pat."

Kaip tarė, taip ir padarė. Šis festivalis "Zapad" buvo pats didžiausias iš visų iki tol buvusių, o dvasingumo jame buvo tiek daug, kad anas tiesiog tvyrojo ore, nelyginant Sirijos diktatoriaus panaudotos zarino dujos prieš savus gyventojus.

Dalyviai šoko, gėrė, dainavo ir vėmė net šešias dienas. Degtinė, vynas, alus, sidras, viskis, konjakas, eteris, įvairūs kvepalai (iš kurių dominavo "Raudonoji Maskva") bei kitos alkoholio turinčios kosmetikos priemonės liejosi laisvai. Neliko užmirštas ir batų tepalas, kuris buvo pripažintas pačia originaliausia dvasine substancija. Renginio metu koncertavo Robbie Williamsas, "Haddaway", "Ace of Base", ABBA, "Boney M", "Bad Boys Blue", "London Beat" ir daugybė kitų, prieš kelis dešimtmečius porą hitų išleidusių, o dabar jau seniai niekam nebeįdomių atlikėjų.

Pagrindine festivalio žvaigžde tapo rokenrolo dievaitis Elvis Presley, tiesa, vėliau paaiškėjo, jog tai buvo viso labo tik dar vienas legendos antrininkas. Festivalyje dalyvavo ir Tibeto lyderis Dalai Lama XIV, kuris scenoje skaitė dvasingumo paskaitą. Tibeto dvasinis lyderis paskelbė tikintis, jog jam pavyks sutaikyti už jūrų marių siautėjančią Kremliaus banditų ir plėšikų gaują bei šią sutramdyti bandančius NATO teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus.

O svarbiausia, anot Dalai Lamos, visa tai įvyks prie rytinio dvasingos arbatos staliuko, kurį šiam reikalui išdrožė pats Aleksandras Grigorijevičius. Nors ką tu čia sutaikysi, banditai turi sėdėti kalėjime arba elektros kėdėje, o policija ir teismas – tiesiog dirbti savo darbą. Šia tema pasisakė ir du nežinia iš kur atsibeldę politikai, kurių vienas pasakė tikintis NATO ir Kremliaus dialogu, o kitas – jog Kremliaus gauja – tokia didelė, kad visas pasaulis turėtų "gerinti" arba "perkrauti" santykius su ja. Įdomu, kaip? Gal paliekant atidarytas namų duris?

Taip pat festivalyje pasireiškė ir aktorius Stevenas Seagalas su savo meniniu dvasingąją egzistencializmo esmę perteikiančiu performansu – kovinių filmų žvaigždė net šešias valandas graužė morką, užaugintą paties Aleksandro Grigorijevičiaus.

Vis dėlto, festivalio ašimi tapo Aleksandro Grigorijevičiaus ir Sergejaus Viktorovičiaus spektaklis "Dvasingumo slėpiniai." Jo metu dvi stambios, akiniuotos pusnuogės moterys plakė Sergejų Viktorovičių botagais, o joms talkino ant scenos šokusios cirko meškos. Kai baigėsi plakimas botagu, pasirodė Aleksandras Grigorijevičius, kuris įkišo ranką Sergejui į gerklę iki pat alkūnės, o ištraukęs parodė žiūrovams persiko kaulą.

Bet tai dar buvo ne viskas. Miestelio meras perskėlė persiko kaulą ir iš jo ištraukė panašų į migdolo riešutą branduolį bei parodė jį žiūrovams. Ant branduolio miegojo keistas padarėlis, labai panašus į žiogą, tik kelis kartus mažesnis. Šviesiai žalias padaras, su šešiomis kojomis ir dviem raudonomis antenomis, pabudo iš ilgus metus trukusio miego, nužvelgė minią ir nubėgo savais keliais, lydimas žiūrovų kuždesių: "Kaip dvasinga."