Velniai rautų. Buvo netgi labai gerai. Per savo rinkimų kampaniją buvęs nekilnojamojo turto magnatas skėlė daug prieštaringai vertinamų pareiškimų, tačiau, anot saldumynų reklamos: "Penkiasdešimt devynios "Tomahawk" raketos buvo iškalbingesnės už tūkstantį žodžių."

Jos ne tik išsiuntė atitinkamą žinutę Sirijos diktatoriui ir kitiems pašlemėkams, bet ir į šipulius ištaškė visas antiglobalistų viltis, kad Amerika pasitrauks ir leis siautėti fašistuojantiems primatams. Taigi Amerika grįžta ir būtent tokia, kokios kai kurie labiausiai bijo bei nekenčia.

Ką galima pasakyti D.Trumpui po šio įstabaus žingsnio? Tik paspausti ranką ir palinkėti eiti toliau šiuo išmintu keliu. Tiesa, kol kas niekas, net Michailas Porečenkovas su savo ekstrasensais negali išpranašauti, kokį vaidmenį D.Trumpas suvaidins JAV ir pasaulio istorijos pjesėje, tačiau galime būti tikri, kad jo rinkimų kampanija, be jokios abejonės, į visą politikos mokslą bus įrašyta aukso raidėmis, kaip pati ekscentriškiausia.

Būsimieji politologai, lobistai ir viešųjų ryšių guru sudarys ne vieną išnašą ir literatūros sąrašą bei išsikels daugybę uždavinių ir darbo tikslų, siekdami perkąsti sėkmingos Donaldo kampanijos receptą. Tik štai klausimas, ar jiems tai pavyks, mat pastaroji, kaip jau ne kartą minėjome, visada primins klaikią, groteskišką haliucinaciją arba bent jau pasaką iš psichiatrinės folkloro, o ne racionalų projektą.

"Kas turėjo įtakos D.Trumpo sėkmei JAV prezidento rinkimuose?" – klaus savęs politikos specialistai, prie kurių vardų šviečia titulai "dr.", "habil." ir "doc." Ir patys sau atsakys: "Tai buvo paprasto žmogaus maištas prieš arogantiškąjį elitą. Mat dėl globalizacijos ir sparčiai besivystančių technologijų dalis visuomenės liko gyvenimo ir politikos paraštėse. Be to, daug ką lėmė pabėgėlių krizė, finansinis 2008-ųjų krachas ir visiems nusibodęs politinis korektiškumas."

Ne, mielieji, visa tai tik fonas, detalės, dirva ir priemonės tikslui pasiekti, o už D.Trumpo tapimo prezidentu, kaip ir už kiekvieno didingo žmonijos pasiekimo, visada stūkso siauras, mažas ratas žmonių, kuriems ir priklauso visi nuopelnai bei šlovė. Dar dažniau tai būna vienas vienintelis asmuo. Jeigu į D.Trumpo rinkimų kampaniją pažvelgsime kaip į muzikos kūrinį, turėsime pripažinti, jog vargšų masės, jų pyktis, pavydas, kompleksai, baimės ir t. t. yra tarsi simfoninio orkestro instrumentai, o visą šį jovalą paversti simfonija galėjo tik konkretus asmuo, dirigentas, gebantis valdyti skirtingų instrumentų grupes ir susieti jas į vieną tamprią visumą.

Kas tas genijus, išradėjas, menininkas, sukūręs D.Trumpą – politiką ir prezidentą? Ponai ir ponios, susipažinkite – Rogeris Jasonas Stone‘as Jaunesnysis (1952). Šis ponas yra politinis konsultantas, lobistas ir strategas, vienas lobizmo firmos "Black, Manaford, Stone and Kelly" dalininkų (Paulas Manafordas – buvęs D.Trumpo politinės kampanijos vadovas, manoma, už atlygį stūmęs ir Viktoro Janukovičiaus, VVP bei panašių interesus Vakaruose).

Didžiąją gyvenimo dalį Rogeris dirbo su Respublikonų partijos kandidatais į JAV prezidento postą. Kitą savaitę internetinės televizijos "Netflix" vartotojai turės progą pasimėgauti dokumentiniu filmu "Get me Roger Stone", pasakojančiu apie šį asmenį, jo gyvenimą ir politinę karjerą bei veiklos metodus.

Būdamas vos dvidešimties R.Stone‘as sugebėjo prisišlieti prie tuomečio JAV prezidento Richardo Nixono (1913–1994), jis dirbo jo administracijoje, ekonominės krypties padalinyje, ir neretai pasilikdavo prezidento namuose vakarienės. R.Stone‘as iki šiol yra didelis R.Nixono gerbėjas, jis net turi pasidaręs šio prezidento tatuiruotę ant nugaros bei laiko pasikabinęs jo portretą prie lovos.

R.Stone‘o pėdsakų galima rasti ir žymiajame Watergate‘o skandale, išvertusiame R.Nixoną iš Baltųjų rūmų. Tada paaiškėjo, kad dalis R.Nixono rinkimų komandos narių buvo atsakingi už nelegalią pasiklausymo įrangą Demokratų partijos būstinėje. Dvidešimtmetis R.Stone‘as tada buvo vienas vadinamojo Prezidento perrinkimo komiteto narių (The Committee for the Re-Election of the President, sutrumpintai CREEP). Pasak paties R.Stone‘o, būtent čia jis išmoko to, ką pats vadina "tamsiosiomis politikos meno paslaptimis".

Būdamas CREEP nariu R.Stone‘as, užsimaskavęs Jasono Ranierio pseudonimu, nusamdė privatų seklį, kuriam mokėjo už demokratų šnipinėjimą. Po 40 metų komentuodamas šią praeitį, R.Stone‘as tvirtino, jog 1972 m. nedarė nieko nelegalaus, tiesiog jo praktikuoti metodai yra grubi politinės veiklos forma.

R.Stone‘as dirbo ir Ronaldo Reagano (1911–2004) bei George‘o Busho rinkimų komandose. Dirbant kartu su senatoriumi Bobu Dole‘u, Rogeris netikėtai buvo atleistas, kai paaiškėjo, jog jis laisvalaikiu dalyvauja svingerių sekso orgijose. Šių metų pradžioje jis išleido knygą "Prezidento kūrimas 2016: kaip Donaldas Trumpas dirigavo revoliucijai" ("The Making of the President 2016: How Donald Trump Orchestrated a Revolution", 2017), kurioje leidžiama pažvelgti į minėtos rinkimų kampanijos užkulisius.

Rogeris knygoje aprašo ir tikras ar tariamas ligas, kuriomis sirgo Hillary Clinton, ir pateikia jauno juodaodžio Danney’o Williamso istoriją. Pastarasis tvirtina esąs juodaodės prostitutės ir Billo Clintono nesantuokinis vaikas. Dabar R.Stone‘as yra vienas specialiųjų liudininkų FTB vykdomajame tyrime dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.

Įtariama, kad jis davė kompromituojančios informacijos apie D.Trumpo konkurentę asmenims iš "WikiLeaks". Kaip ten bebūtų, šis lobizmo šamanas yra iš tiesų spalvinga asmenybė, apie kurią jo kritikai sako: "Viskas, ką jums reikia žinoti apie R.Stone‘ą, yra R.Nixono tatuiruotė ant jo nugaros" ir "kai žmonės kalba apie korupciją Vašingtone, jie, patys to nežinodami, turi omenyje R.Stone‘ą."