Žmonės ir toliau nemato Eurolygos krepšinio rungtynių. Tai kažkoks nesusipratimas.

Eurolygoje jau baigė įsibėgėti krepšinis, jau ir ketvirtasis turas. Komercinis televizijos kanalas taip užvaldė Eurolygą, kad žiūrovai nemato net vaizdo įrašų. O kiek kartojamų įrašų net po keletą kartų rodo iš Rusijos Vieningosios lygos krepšinio varžybų, tai net koktu darosi. Pasipiktinę krepšinio sirgaliai, kiek tenka pasikalbėti tiek Gargžduose, tiek šalyje, nesuvokia, kodėl šiam televizijos komerciniam kanalui tenka žalia gatvė, kokie jo nuopelnai?

Gargžduose rinkti Seimo nariai atsako labai lakoniškai: tokia sutartis. Kas ją pasirašė, kas įgaliojo tokią sutartį pasirašyti, net sporto vadovai suprantama kalba sirgaliams nepaaiškina, tyli.

Kokia čia valstybinė paslaptis?

O sporto metraštis primena, kaip močiutės, ligoninėje rankose laikydamos rožinius, melsdavosi, kad tik "Žalgirio" vyrai laimėtų prieš tuometę Maskvos CASK. Niekas tada neatėmė galimybių stebėti rungtynių: pamenu, kiek būta džiaugsmo, nacionalinio pasididžiavimo.

Dirbau mokytoju tuometėje Gargždų "Kranto" vidurinėje mokykloje. Peržengęs kabinetą ir susitikęs su mokiniais, išgirstu vieno jų balsą: "Mokytojau, "Žalgiris" laimėjo, mes laimėjome".

"Valio, valio, – jau kartojo visa klasė. – Mes laimėjome. Lietuva laimėjo."

Tai buvo proga nuoširdžiai pasidžiaugti su vaikais. Nors pamokos pasirengimo plane buvo pokalbis apie Kazio Binkio poeziją, bet klasės emocijos buvo visai kitos, todėl greitai persiorientavau į tą netikėtą temą – pasidžiaugti savo "Žalgirio" vyrais. Komandoje tada nebuvo užsieniečių, žaidė vien tik lietuviai.

Daug metų nuplasnojo, keli dešimtmečiai praėjo nuo tos pamokos, kurią ir aš primiršau, tačiau tos klasės mokinys, jau dabar tėvas, sutiktas poliklinikoje, netikėtai priminė. "Mokytojau, kokia buvo šventė, kurią jūs leidote mums, nors trumpai tada švęsti, pasidžiaugti Lietuva. Sakykite, kas dabar darosi Lietuvoje, kad negalime matyti savų šalies komandų rungtynių ne bet kur, o Europoje. Tas mėnesinis 39 litų mokestis ne visiems pagal kišenę.Va, kaip iš vargšo žmogaus traukia litus tie iš kažkur atsiradę verslininkai. Jiems nusispjauti į tą mūsų Lietuvą", – piktinosi žmogus.

Buvusio mokinio priekaištams pritariau, bet širdyje džiaugiausi, kad krepšinis žmogaus sieloje paliko tokį neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. O dabar komerciniais sumetimais tokia populiari sporto šaka pamažu varoma į pogrindį.

Albinas Klizas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas