Pamenu kaime, kuriame jaunystėje  leisdavome atostogas, dėdės sodyboje, buvo niūraus veido kaimynė, kuriai viskas visuomet buvo blogai. Jei dėdė, grįždamas iš bažnyčios atveždavo jai pyrago, kaimynė burbėdavo: "Toks turtingas, automobiliu važinėja, o tik kriaukšlį pyrago atvežė".

Būdavo labai pikta ir tada, jei dėdė neatveždavo jai pyrago. Kai jis pavaišindavo moterį alumi – kaimynė rėkdavo, kad alus ne tos rūšies, o kai atnešdavo šviežio medaus, kildavo skandalas, kad medus per skystas.

Šią istoriją man priminė straipsnis viename naujienų portale apie buvusio Vilniaus mero V.Navicko įsigytą sklypą Užupio rajone.

Lyg baisus kriminalas pateikta istorija apie tai, kad buvęs meras aukcione įsigijo sklypą, kartu su landyne virtusiais sandėliukais.

Ir kuo gi kaltinamas V.Navickas? Straipsnyje – kaltinimų daugybė.

Jis kaltinamas tuo, kad dalyvavo parduodamų sandėliukų ir sklypo, kuriame jie stovi aukcione.

V.Navickas kaltinamas ir tuo, kad niekas daugiau tuo aukcionu nesusidomėjo, nors buvo skelbiamas kelis kartus – vis neatsirasdavo pirkėjo. Beje, aukciono pravedimo taisyklės ir reikalavimai nebuvo kaip nors pažeisti – viskas vyko pagal nustatytą tvarką. Tai pripažįsta ir pats straipsnio autorius.

Dar kaltinamas tuo, kad pasiūlė didesnę nei pradinė aukciono kainą.

Ir turbūt didžiausia V.Navicko kaltė – kad jis pagal nustatytus aukciono terminus laiku viską ir sumokėjo.

Net ir įsigyto sklypo planavimo ir projektavimo procedūras buvęs meras atliko pagal esamą tvarką ir Vilniaus savivaldybės nustatytas taisykles ir reikalavimus . Aišku, dėl to, anot autoriaus, jis taip pat yra kaltas.

Taigi didelis straipsnis portale – tik pabrėžia, kad viskas atlikta gerai ir jokių – nei administracinių, nei juo labiau kriminalinių pažeidimų ar nusikaltimų - šio sklypo Užupyje pardavimo įsigijimo istorijoje  V.Navickas nepadarė.

Tai kodėl gi straipsnio tonas toks negatyvus? Vien dėl to, kad V.Navickas – buvęs meras?Ar dėl to kaltas „dūminės pirkios“ sindromas, persekiojantis mūsų lietuviškąjį mentalitetą, pagal kurį bet kas, kažką kuriantis, ar plėtojantis verslą yra blogis ir baisiausias visuomenės priešas. Taigi , anot straipsnio autoriaus – geriau palikti valkatų lizdą ramybėje, mokėti už objektą mažiau, per ilgesnį laiką, o laimėjus, jei jau taip gautųsi – tiesiog atstatyti sakralinius Užupio sandėliukus.

Jei toks nusistatymas būtų tik gerb. autoriaus bėda, būtų apmaudu tik dėl žurnalisto. Bet simptomatiška, kad tokiomis tendencijomis – bet kokio kūrybinio ar verslo prado neigimu ir diskriminavimu – užkrėsta visa Lietuvos valdžia – tiek kairioji, tiek dešinioji. Kažkodėl tendencingai formuojama nuomonė, kad bet koks, net mažiausias verslas, net mažiausia privati iniciatyva yra Lietuvos valstybės ir asmeniškai valdininkijos priešas. Jei tik kažkas sukuria nors menkiausią organizmą, kuris generuoja pajamas – tuojau tai pradeda tikrinti, bausti, spausti ir gniuždyti dešimtys valstybinių instancijų.

Taigi , nereiktų stebėtis, kad vis garsiau verslo visuomenėje girdisi moto - galbūt parankiau verslą perkelti į užsienį, kur verslo iniciatyvos ir kūrybinė mintis yra vertinamos, skatinamos ir gerbiamos. Juk iniciatyva ir kūrybinė mintis (o ne kokia arogantiška moterėlė iš Seimo) yra tikrosios Nacionalinės vertybės. Ir šiomis vertybėmis reikėtų tik džiaugtis.