Kurgi nesinorės, pagalvojau, kai pats esi griežtai kritikuojamas. Bet pagalvojau ir kitą dalyką: tai, kad nacionalinio transliuotojo laidose gali būti ir yra kritikuojami aukščiausi šalies vadovai, rodo, kad transliuotojas nėra priklausomas nuo valdžios ir gali įgyvendinti žodžio laisvės bei nuomonių įvairovės principus. Dažniausiai apie tai nesusimąstome, nes tai yra tarsi savaime suprantamas dalykas, nepagalvoja apie tai ir tie radijo klausytojai, kurie skambina į diskusijų laidas ir reiškia šventą pasipiktinimą viskuo šioje valstybėje, išskyrus savo teisę laisvai reikšti nuomonę. Tačiau ši laisvė nėra nuleista iš dangaus – ją visada verta prisiminti, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje visuomeninio transliuotojo nepriklausomybė jau pažeista.

Laisvai reiškiamų nuomonių apstu ir tradicinėje žiniasklaidoje, ir, žinoma, ypač internete. Šis naudojimasis beveik neribota laisve kartais pasireiškia bjauriomis grimasomis. Tai vyksta komentaruose po straipsniais, apačioje, kitaip sakant, kanalizacijoje arba kloakoje. Tai, kas anksčiau būdavo keverzojama tualete ant sienos, dabar su rašybos ir skyrybos klaidomis tauškinama anoniminių komentarų plotuose. Regis, ten visada būdavo daug nepakantumo kitokiems – kitoms tautoms, kitoms rasėms, galiausiai turintiems kitokią nuomonę, – bet po žudynių Floridoje prapliupo itin šlykščios pamazgos, nekaltų žmonių skerdiką vadinant herojumi ir panašiai.

Anoniminių komentarų po straipsniais neskaitau, bet šį kartą kai kas buvo paviešinta pasipiktinusių stebėtojų. Ir gerai, kad paviešinta, nes juk reikia žinoti, kokia pasibaisėtina dalies visuomenės moralinė būklė. Tikiu, kad tarp anoniminių komentatorių yra ir padorių žmonių, kalbančių proto kalba. Bet dabar jau darosi keista, kaip apskritai padorus žmogus galėtų leistis į tą požemį, nes juk smarvė turėtų užimti kvapą.

Skelbiant politinio korektiškumo doktriną, kai bet koks kritiškas arba ironiškas požiūris į aplinkybes, susijusias su homoseksualais, yra griežtai smerkiamas, lengva nepastebėti, kad bėda yra ne nusičiaudėjimas, o sunki įsišaknijusios neapykantos liga. Čia trūksta ne politinio korektiškumo, o paprasčiausio žmogiško padorumo. Viešojoje erdvėje kasdien trimituojant, kad dėl visų negerovių kalta valdžia, dalis visuomenės ir toliau skendi neišmanymo tamsoje, nepatirdama savo atsakomybės jausmo.

Tai tiek apie spjaudymąsi ir keikimąsi – šie neturėtų užgožti aiškiai matomos tikros nuomonių įvairovės. Ir štai čia galima pastebėti, kad kieno nors nuomonę pakeisti sunku. Daugumoje diskusijų – ir radijuje, ir internete – oponentai nė kiek neįtikina vienas kito. Argumentais įtikinti, pakeisti nuostatą galima tada, kai kalbamu klausimu žmogus nėra susidaręs tvirtos nuomonės. Todėl diskusijų strėlės faktiškai sminga ne į pokalbio partnerį, o į klausytojus, stebėtojus, veikiau tą jų dalį, kuri nėra apsisprendusi, yra abejojanti, laukianti paaiškinimų.

Vis dėlto tai nereiškia, kad žmonių nuomonės niekada nesikeičia – kartais pokyčiai visuomenėje imi kilti kaip vis didėjanti banga. Per pastarąjį šimtmetį atvirose, demokratinėse šalyse daugumos nuomonė kai kuriais klausimais, kad ir to paties homoseksualumo, smarkiai pasikeitė. Kai kas pasikeitė arba keičiasi ir Lietuvoje. Nuomones kartais gali pakeisti poveikis iš šalies. Bet instinktų niekada negali – valia ir apsisprendimu niekas negali pasirinkti arba pakeisti savo instinktų. Todėl ir asmens lytinės orientacijos jokie argumentai, jokia reklama negali pakeisti nei į vieną, nei į kitą pusę. Tad niekus paisto ir tie, kurie kalbą apie socialiai konstruojamą lyties tapatybę, ir tie, kurie baiminasi, kad LGBT propaganda pagausins gėjų skaičių.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.