Sveikatos apsaugos ministerijos sumanymas medicinos studentus, kuriems už mokslą nereikia mokėti, po studijų priversti kelerius metus pagal specialybę atidirbti mažesniuose miesteliuose, vėl sukėlė diskusiją apie prievartinį darbą. Lietuvoje kartkartėmis pasigirsta idėja, jog įvairių specialybių studentai, studijavę nemokamose vietose, turėtų kelerius metus gimtojoje šalyje atidirbti arba valstybei grąžinti į juos investuotus pinigus. Taip esą būtų stabdoma emigracija ir sprendžiama jaunimo nedarbo problema. Tačiau tokio sumanymo priešininkai pabrėžia, kad darbas pagal paskyrimą tėra grįžimas į tarybinius laikus. Ar studentai turėtų kelerius metus pagal specialybę atidirbti Lietuvoje?
Už
Julius Panka, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadovas:
– Valstybė ir žmogus turi jausti tarpusavio atsakomybę ir pareigas. Pastaruoju metu ypač iš jaunų žmonių tenka išgirsti, kad valstybė jiems nieko neduoda, todėl, tik pabaigę mokslus, jie emigruos. Tačiau taip ir norisi tų jaunuolių paklausti – o ką jūs davėte valstybei? Mano pozicija tokia – valstybė turi investuoti į studentus ir tas investavimas turėtų būti dar didesnis, kad gerai besimokantiems jaunuoliams naktimis nereikėtų dirbti baruose. Tačiau studentai turi jausti atsakomybę valstybei ir jai atsilyginti už tai, kad nemokamai įgijo specialybę. Todėl visiškai palaikau sumanymą, kad jaunuoliai, baigę nemokamas studijas, turi tam tikrą laiką dirbti Lietuvoje pagal paskyrimą, tačiau už protingą, rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą. Žinoma, prievartos būti negali, todėl reikia sukurti ir alternatyvą. Jei studentas, baigęs studijas, gauna gerą darbo pasiūlymą Vašingtone, Londone ar kitame pasaulio krašte, jis gali išvykti, tačiau su Lietuva turi pasirašyti sutartį, kad per 20–30 metų atiduos visus pinigus, kurie buvo investuoti į jo išsilavinimą. Konstitucijoje įrašyta, jog gerai besimokantiems jaunuoliams turi būti garantuojamas nemokamas mokslas, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme taip pat yra nuostata, kad piliečiai turi pareigą gerbti savo valstybę, ją ginti, kurti, rūpintis. Todėl tikrai manau, kad sumanymas, jog studentai turi atidirbti už gautą išsilavinimą arba už jį susimokėti ir tik tada emigruoti, tikrai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis.
Prieš
Gintaras Steponavičius, Seimo narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras:
– Sumanymą, jog medicinos mokslus baigę studentai, jei išsilavinimą įgijo nemokamai, kelerius metus turėtų atidirbti mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur trūksta gydytojų, vertinu skeptiškai. Medikų rengimo lygis Lietuvoje atitinka aukščiausius standartus ir tuo galime didžiuotis, bet būdas, kaip spręsti kokybiškai savo pareigą atlikti pasiruošusio mediko įdarbinimo reikalus, tikrai yra netinkamas. Problema turėtų būti sprendžiama kitaip, o ne priverstiniu atidirbimu. Pirmiausia turi būti aiškiai identifikuotos priežastys, kurios lemia, kad jauni medikai nenori dirbti pagal specialybę regionuose esančiose ligoninėse, nors jos ir gerai aprūpintos. Reikia kalbėti ne apie priverstinį atidirbimą, o apie sąlygų ir patrauklumo dirbti Lietuvoje pagal specialybę klausimus. Kalbant apskritai apie visus studentus, kuriuos norima sulaikyti Lietuvoje priverstiniu darbu arba reikalavimu susimokėti už įgytą išsilavinimą, mano nuomonė yra neigiama. Taip, yra tokių pavyzdžių tam tikrose šalyse, bet Lietuva ne tam siekė laisvės, kad dirbtiniais barjerais apribotų jaunuolių tolimesnę karjerą. Pasikartosiu, kad tikrai galime didžiuotis, jog mūsų aukštosiose mokyklose puikiai parengiami specialistai, tačiau jų noras dirbti Lietuvoje priklauso nuo specialybės, darbo patrauklumo, prestižo ir suteikiamų sąlygų. Nereikia kurti barjerų, prievartinių metodų, nes jie primena tarybinius laikus. To reikėtų vengti, o sutelkti pastangas ir sistemingai sutvarkyti įsidarbinimo galimybes.
Naujausi komentarai