Sveiki! Mano vardas Thea, man 12 metų. Aš po mėnesio išteku! Tokią žinią savo tinklaraštyje išplatino šviesiaplaukė mergaitė iš Norvegijos. Ten paskleistos ir fotografijos, kuriose būsimoji nuotaka stovi šalia savo būsimo vyro – 37 metų Geiro.
Skelbiama, kad Norvegijos nuotaka-vaikas prie altoriaus žengs spalio 11-ąją. O ši data Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbta Tarptautine mergaitės diena.
Po tūkstančių žmonių, reikalaujančių skubiai stabdyti vaiko vestuves, pasipiktinimo paaiškėjo, jog tai – drastiška socialinė akcija, kurios siekis atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje kasdien atimama vaikystė iš maždaug 39 tūkst. mergaičių.
Vis dėlto šis skaičius netikslus, jį reikėtų dauginti ne iš 10 ir net ne iš šimto, kad priartėtume prie tiesos. Juk vaikystę iš vaiko suaugusieji, ir nebūtinai mergaitės, atima ne tik vedybomis. Vaikystę dažniausiai atima gimdytojai, kuriuos tėvais pavadinti sunku.
Argi jie tėvai, jei savo bejėgį žmogutį nutrenkia į valdiškus namus ir palieka, kur esą geros tetos užaugins? O šios, kad ir kaip besistengdamos, į pasaulį paleidžia tik dar vieną socialiai laukinį pilietį, neturintį nuovokos apie atjautą, gerumą, rūpestį, galiausiai – tėvystės jausmą.
Tokių mažų laukinukų kova dėl vietos po saule prasidėjo dar tada, kai jie turėjo vaikščioti įsikibę į mamos ranką ar klausytis jos pasakų. Viso to nebuvo, neabejotina, kad iš tokių vaikų kadaise irgi atimta vaikystė. Jie dar būdami maži pateko į suaugusiųjų pasaulį, kuriame švelnumo ir vaikiškų dalykų mažai.
Į šį pasaulį per anksti patenka nebūtinai vaikų namų globotiniai. Daugybėje šeimų vaikai auga be vaikystės ir tokiu emociniu krūviu, kurio jie neturėtų patirti.
Iš vaikų atimta vaikystė mūsų šalyje – vieša paslaptis, bet šis faktas tokio ažiotažo, kaip mažametės nuotakos iš Norvegijos būsimos vedybos, pas mus, regis, niekada nesukels. Nes šeimose skriaudžiamas vaikas – anokia čia bėda.
Šiandien šią visuomenės gėlą bejėgiškai dar bandoma gydyti tik mokyklose – paskutiniajame idealizuotos vaikystės forposte.
Naujausi komentarai