Įsibėgėja Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet šį gražų renginį globoja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga bibliotekininkams pasakyti Prezidentės žodžiai padrąsino, įkvėpė noro toliau kūrybingai dirbti.

Kas yra biblioteka šiuolaikinėje visuomenėje? Kokia turi būti moderni viešoji biblioteka? Šis klausimas kyla ir specialistui, ir visuomenei, ir valdžios atstovams.

Pirmiausia, tai vieta, į kurią malonu užeiti. Toliau – bibliotekoje reikia turėti ką veikti. Skolintis knygą ir paskaityti spaudą – seniai įprasta. Šiuolaikinė biblioteka turi būti kitokia – tai ir kultūros erdvė, ir vieta tiesiog susitikti, bendrauti.

Dėl naujų paslaugų bibliotekos virsta svarbiomis viešomis erdvėmis kultūros renginiams, laisvalaikio praleidimo vieta – trečiąja vieta šalia namų ir darbovietės.

Išaugusi informacinių paslaugų įvairovė lėmė bibliotekai tapti svarbiu veikėju demokratinės visuomenės plėtros ir mokymosi visą gyvenimą procese.

Atėjo laikas pripažinti, kad informacijos prieiga jau seniai nebe vienintelis, o galbūt ir nebe svarbiausias bibliotekų veiklos laukas. Vis aktualesnis tampa mokymo, pagalbos žmogui, konsultavimo, skaitmeninimo vaidmuo.

Nauja viešosios bibliotekos koncepcija susiformavo per pirmąjį XXI a. dešimtmetį. Lietuvos viešosios bibliotekos per pastarąjį dešimtmetį gavo tinkamą postūmį modernumo link. Ekonominio pakilimo laikotarpiu Lietuvoje pastatyta ir rekonstruota penkiolika modernių viešųjų bibliotekų. Prie spartaus bibliotekų progreso labai prisidėjo projektas „Bibliotekos pažangai“. Per ketverius metus į viešųjų bibliotekų infrastruktūrą bei visuomenės kompiuterinio raštingumo mokymus investuota milijonai litų. Šiandien net tolimiausios kaimo bibliotekos sujungtos greitojo interneto ryšiu. Labai išaugo bibliotekininkų kvalifikacija. Jie tapo patikimais mokytojais įsisavinant kompiuterinio raštingumo programas, pažįstant interneto erdves. Ir tuo pasinaudojo tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

O kaip šiame modernėjimo procese atrodome mes, Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka?

Su šypsena prisimename, kaip pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai daug kas buvo neaišku, mes ryžomės patys ieškoti naujų kelių, sutelkėme būrį rėmėjų, ėmėmės savarankiškai įgyvendinti bibliotekos modernizavimą. Labai daug mums padėjo G.Soroso finansuojamas Atviros visuomenės institutas. Jo inspiruojami veiklos projektai, į kurių terpę sugebėdavome įterpti savas bibliotekas, laužė mūsų mąstymą, plėtė akiratį, rodė kelią, kaip turi dirbti šiuolaikinė biblioteka, plėtė veiklos akiratį. 1996 m. prasidėjo kompiuterizacija. Rėmėjų ir savivaldybės lėšomis vieną po kito remontavome bibliotekos padalinius, kompiuterizavome juos, diegėme naujas paslaugas. Tada mes žengėme Lietuvos viešųjų bibliotekų priešakyje. Atviros visuomenės institutas, finansavęs kelis projektus, įvertino mūsų inovatyvumą ir suteikė Pavyzdinės bibliotekos statusą. Gerosios patirties semtis pas mus atvykdavo kolegos iš daugelio pokomunistinio pasaulio šalių bibliotekų. Mūsų bazėse vyko seminarai, konferencijos. Tai buvo smagus ir kūrybingas XX a. pabaigos ir šio amžiaus pirmo penkmečio etapas. O kaip atrodome šiandien, kai projekto „Bibliotekos pažangai“ dėka spartūs technologiniai pokyčiai neatpažįstamai pakeitė daugelį Lietuvos viešųjų bibliotekų? Šiandien visuomenei reikia, kad moderni biblioteka būtų ir kultūros erdvė, ir vieta mokytis, ir vieta bendrauti.

Sąžiningai galiu pasakyti, kad mūsų biblioteka technologiškai inovatyvi, teikia gausias virtualias paslaugas, turi sukomplektavusi gerą dokumentų fondą, nemažą būrį aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau mažos erdvės neleidžia žengti į priekį. Negaliu įsivaizduoti, ką artimoje ateityje galės veikti žmogus daugiabutyje įsikūrusioje bibliotekoje.

Kalbame apie pilietinę visuomenę, neformalų bendravimą – tai bibliotekos veiklos zona. Ir dabar mes tai darome, tik, norint tai atlikti šiuolaikiškai, reikia organizacinių pokyčių, naujų investicijų.

Nuo 2009 m. kalbame, kad miesto pietinėje dalyje, kur gyvena dauguma klaipėdiečių, trūksta erdvių bendravimui ir laisvalaikiui praleisti, todėl reikia pastatyti naują biblioteką. Ir vietą išsirinkome. Buvusi Klaipėdos miesto taryba vienbalsiai nutarė, kad I. Simonaitytės gatvėje 29A nebaigtas statyti pastatas – ideali vieta naujajai bibliotekai. Pradėtas ruošti teritorijos detalusis planas 2012 m. pabaigoje turėtų būti pateiktas visuomenės svarstymui.

Vadinasi, metas pradėti atvirai diskutuoti, kada, kokį ir kokiomis lėšomis statysime bendruomenės centrą. Žinau, miestas šiandien pinigų rieškučiomis nesemia, bet racionaliai pertvarkius bibliotekų tinklą, daug sutaupant pastatų eksploatacinėms išlaidoms, finansinė grąža būtų įmanoma. Pagaliau ir įsigalint vien tik ekonominiam mąstymui, negalime visiškai ignoruoti kultūrinių ir socialinių reikmių svarbos.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka stovi kryžkelėje:

– arba pastačius naują biblioteką, pertvarkius tinklą, žengsime kartu su moderniomis Lietuvos

viešosiomis bibliotekomis į priekį;

– arba nieko nekeisdami ir toliau vargdami siaurose erdvėse, nesuteikiančiose galimybės teikti naujų

paslaugų, būsime išstumti iš gyvenimo greitkelio ir atsidursime šalikelėje.

Bibliotekų savaitė – puiki proga pamąstyti apie ateitį. Kviečiu intensyviau naudotis mūsų paslaugomis visus klaipėdiečius. Būkime kartu šiandien ir rytoj.