Naujoji valdžia nesugeba surinkti planuotų pajamų, todėl netrukus biudžetą teks sumažinti dar 2,5 mlrd. litų ir apkarpyti valdininkų algas.

Prognozės neišsipildė

Per du šių metų mėnesius, sausį ir vasarį, į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. litų, arba 16 proc., planuotų pajamų, o į "Sodros" biudžetą – dar 72 mln. litų, vakar pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, savivaldybės planuotas pajamas surenka.

K.Glavecko teigimu, pridėtinės vertės mokesčio per du šių metų mėnesius negauta 16 proc., arba 226 mln. litų planuotų įplaukų, akcizų – 8 proc., arba 49 mln. litų. "Vartojimas labai smarkiai kritęs, žmonės mažiau perka, mažiau ima paskolų", – teigė jis.

Gyventojų pajamų mokesčio planas, anot K.Glavecko, vykdomas: per sausį ir vasarį gauta 8,5 mln. litų daugiau (5,2 proc.), nei planuota.

"Mes negauname pakankamai pajamų, kad įvykdytume įsipareigojimus. Su mūsų biudžeto pajamomis ir išlaidomis reikia grįžti į 2007 m. biudžetą", – vakar sakė Seimo narys.

Prastą pajamų surinkimą pripažino ir premjeras Andrius Kubilius ir įspėjo, kad visiems teks "perskaičiuoti" gyvenimą.

"Pinigų nėra per daug – pajamos į valstybės biudžetą nėra perteklinės, jų trūksta, bet Finansų ministerijos specialistų dėka mes vykdome įsipareigojimus", – interviu Žinių radijui vakar sakė A.Kubilius.

"Matome, kad ekonomikai traukiantis sparčiau, nei buvo planuota dar lapkričio ar gruodžio mėnesiais, visi turėsime perskaičiuoti savo gyvenimą, – ir tam tikra prasme laikas grįš atgal į 2007 m. pradžią", – įspėjo A.Kubilius.

Teks mažinti algas

Anot K.Glavecko, peržiūrint biudžetą, išlaidas ir pajamas ketinama sumažinti apie 2,5 mlrd. litų, pirmiausia būtų inventorizuojamos iš biudžeto finansuojamos programos, kurių dabar priskaičiuojama apie 800.

"Palyginti su 2007 m., programų nesumažėjo, jos pūtėsi, finansavimas gerokai išaugo", – teigė komiteto pirmininkas.

Jis užsiminė, kad gali būti priimami sprendimai, leisiantys sumažinti teisėjų, politikų, valstybės tarnautojų pareigybinius atlyginimus: ketinama mažinti taikomą 475 litų bazinį dydį, kuris naudojamas apskaičiuojant atlyginimą.

Darbo užmokesčiui šių metų biudžete numatyta 3,418 mlrd. litų – 21 proc. daugiau nei 2007 m.

Šių metų biudžeto pataisos Seimui turėtų būti pateiktos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

"Kito pasirinkimo nėra. Visiems šiems įsipareigojimams vykdyti reikalingi pinigai. O jų nėra. Mes skolinamės ne biudžetui dengti, bet darbo vietoms kurti. Biudžetui dengti skolinami pinigai labai brangūs", – teigė politikas. Jo tvirtinimu, šiuo metu pasiskolinti biudžeto deficitui dengti labai sunku – bankai iškėlė palūkanas, po 10,12 ar 13 proc. jiems labai patogu skolinti.

Rudeniop bus geriau?

K.Glaveckas prognozuoja, kad Lietuvos finansinė būklė stabilizuosis rudeniop.

"Liepos ar rugpjūčio mėnesiais padėtis turėtų stabilizuotis: priimsime mažesnį biudžetą, skatinsime investuoti į smulkųjį ir vidutinį verslą", – teigė jis ir priminė, kad verslui skatinti bus skirta beveik 5 mlrd. litų.

"Tie 5 mlrd. lygūs maždaug 60 ar 70 tūkst. darbo vietų. Aišku, iki jų tų darbo vietų dar prarasime, bet antroje vasaros pusėje padėtis turėtų stabilizuotis", – teigė K.Glaveckas.

Gresia lito devalvacija

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad idėja Lietuvoje dabar įvesti eurą duotų ne tik naudos, bet ir žalos, nes dabar įvedant eurą litas būtų gerokai nuvertintas.

"Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45 (1 euras šiuo metu lygus 3,4528 lito – red. past.), būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos", – teigė K.Glaveckas.

Įvedant eurą, jo ir lito santykį nustatys Europos centrinis bankas. "Jis gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito už 1 eurą", – sakė politikas.

Jo manymu, litas kai kurių valiutų atžvilgiu yra pervertintas. "Litas, atvirai tariant, dabar kai kurių valiutų, pavyzdžiui, zloto, rublio, atžvilgiu labai pervertintas – pasidarė labai brangus, o tai labai nenaudinga mūsų eksportuotojams", – sakė K.Glaveckas.

Šis K.Glavecko pareiškimas sukėlė audringą reakciją. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas BNS tvirtino, kad kalbos apie lito devalvaciją neturi pagrindo.

"Manau, kad visiškai nepagrįstai keliama panika ir imamasi spręsti ne savo kompetencijos klausimus. Lito ir euro santykis nustatytas, ir Lietuva yra įsipareigojusi jį išlaikyti stabilų, kol bus įvestas euras. Keisti tą santykį nėra pagrindo", – tikino R.Šarkinas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda kalbas apie galimą lito devalvaciją pavadino nesąmone. "Kas tokias nesąmones darys? Naudos jokios neduos, tik dar smarkiau sujauks rinką. Jeigu yra galimybė prie kurso nekišti pirštų, tai ir nereikia kišti", – BNS sakė G.Nausėda. Jo teigimu, realu, kad Lietuvoje euras būtų įvestas esant dabartiniam euro ir lito kursui: "Yra galimybė tokiu kursu pasiekti eurą."

Lietuvai jau reikia lengvatų

Seimo Europos reikalų komitetas vakar pritarė atnaujintai Lietuvos pozicijai dėl sumažinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo.

Trečiadienį atnaujintą Lietuvos poziciją dėl PVM lengvatų komiteto posėdyje Seime pristatė finansų ministras Algirdas Šemeta.

Dėl lengvatinių PVM tarifų ES finansų ministrai tarsis kovo 10 d. ECOFIN tarybos posėdyje, kuriam pirmininkaujanti Čekija sieks politinio susitarimo, kad valstybėms narėms būtų suteikta pasirinkimo teisė nuolat taikyti lengvatinius PVM tarifus keliose srityse.

Anot Seimo Europos reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetų nario Vito Matuzo, Lietuva ES siūlo revizuoti dabar dar taikomas PVM lengvatas, išanalizuoti jų reikalingumą. "Kai tai bus padaryta, bus galima kalbėti apie konkretiką – kokioms paslaugoms ar prekėms PVM lengvatos galėtų būti taikomos", – BNS sakė parlamentaras.

Pasak jo, Lietuva neprieštarautų, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas kai kurioms darbui imlioms ir maitinimo paslaugoms. Lengvatinis PVM, pavyzdžiui, galėtų būti taikomas dviračių, batų, laikrodžių remontui, valgykloms, restoranams.

Dabar 6 ES valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, yra labiau nusiteikusios prieš PVM lengvatas, o 21 siekia lengvatinių tarifų.